SIPRI analitinis centras apskaičiavo, kad Kinija turi maždaug 350 branduolinių galvučių atsargas – palyginti su Jungtinėmis Valstijomis ir Rusija, tai nedaug.

Tačiau jos sparčiai didėja, ir iki 2035 metų šalis gali turėti 1 500 kovinių galvučių, teigiama lapkritį paskelbtame Pentagono vertinime.

„Spartėjantis Kinijos branduolinio arsenalo didinimas be jokio aiškumo ir prasmingo dialogo kelia susirūpinimą pasaulio ir regiono stabilumui“, – sakoma G-7 pareiškime.

Nuo pirmojo branduolinio bandymo 1964-aisiais Kinija tenkinasi palyginti kukliu arsenalu ir tvirtina, kad ji niekada pirmoji nepanaudos branduolinių ginklų konflikto metu.

Tačiau pastaraisiais metais, vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui), ji pradėjo didžiulę karinės modernizacijos kampaniją, kuri apima ir branduolinių ginklų atnaujinimą, kad ne tik atgrasytų priešus, bet ir galėtų surengti atsakomąją ataką, jei atgrasymas nepavyktų.

Spartėjantis Kinijos branduolinio arsenalo didinimas be jokio aiškumo ir prasmingo dialogo kelia susirūpinimą pasaulio ir regiono stabilumui.

Balandį G-7 valstybių užsienio reikalų ministrai taip pat perspėjo dėl Kinijos branduolinių pajėgumų plėtros, ragindami „diskutuoti su Vašingtonu dėl strateginės rizikos mažinimo“ ir užtikrinti didesnį skaidrumą iš Pekino pusės.

G-7 lyderiai, kurie anksčiau penktadienį padėjo vainikus prie memorialo, skirto maždaug 140 000 žmonių, žuvusių per Hirošimos branduolinį bombardavimą, taip pat nusitaikė į Rusiją.

Jie sakė, kad Maskvos branduolinė retorika yra neatsakinga, ir ją pasmerkė bei pavadino planą dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje pavojingu ir nepriimtinu.

Jie taip pat pasmerkė branduolinio ginklo platinimą, perspėjo Šiaurės Korėją dėl to, kas laikoma provokaciniais veiksmais, taip pat paragino Iraną nutraukti branduolinį eskalavimą.

Tai pirmas kartas, kai G-7 aukščiausiojo lygio susitikime parengtas vadovų pareiškimas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama branduoliniam nusiginklavimui; tai Japonijos ministro pirmininko Fumio Kishidos (Fumijo Kišidos), kilusio iš Hirošimos, pastangų atspindys.

Jis siekė, kad šis klausimas būtų įtrauktas į tris dienas truksiančių derybų darbotvarkę, o anksčiau vedžiojo valstybių vadovus po Hirošimos taikos muziejų, kur rodomi 1945 metų rugpjūčio 6 dieną JAV įvykdytos branduolinės atakos sukeltų kančių įrodymai.

Lyderiai pakartojo savo įsipareigojimą siekti, kad pasaulyje neliktų branduolinių ginklų, „užtikrinant nesumažėjusį saugumą visiems“, o tai yra išlyga, kuria užsimenama, kad dabartinėmis pasaulio saugumo sąlygomis sunku pasiekti branduolinio nusiginklavimo pažangos.

„Norint sukurti tokį pasaulį, kokį tikimės matyti, reikia visuotinių pastangų, kad nuo atšiaurios tikrovės pereitume prie idealo, kad ir koks siauras būtų šis kelias“, – sakė vadovai, nepateikdami savo konkrečių įsipareigojimų.

Trys G-7 narės – Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija – turi branduolinių ginklų, o likusias šalis saugo JAV „branduolinis skėtis“.