„Tiekimas per „Nord Stream“ visiškai sustabdytas, šiandien pradedant aptarnavimo darbus kompresorių stotyje“, – sakoma bendrovės trumpame pranešime.

Vamzdyno operatorė „Entsog“ patvirtino, kad dujų tiekimas buvo sustabdytas prieš 9 val. Lietuvos laiku.

„Gazprom“ nurodė, kad „būtini“ darbai dujotiekio kompresorių stotyje truks tris dienas ir kad jie turi būti atliekami po „kiekvieno 1 000 veikimo valandų“.

Tačiau Vokietijos federalinių tinklų agentūros vadovas Klausas Muelleris (Klausas Miuleris) šį sprendimą vadino „techniškai nesuvokiamu“ ir perspėjo, kad tai atrodo kaip Maskvos pretekstas šantažuoti grėsme energijos išteklių tiekimui.

Patirtis rodo, kad Maskva „priima politinį sprendimą po kiekvienos vadinamosios techninės profilaktikos“, sakė K. Muelleris ir pridūrė, kad „tik rugsėjo pradžioje sužinosime, ar Rusija vėl tai padarė“.

Europoje susidarė įtempta padėtis, sparčiai kylant energijos kainoms, kai Rusija apribojo dujų tiekimą, tęsiantis Maskvos invazijai Ukrainoje.

Vokietija, itin priklausoma nuo rusiškų dujų, kaltino Maskvą naudojant energiją kaip „ginklą“.

„Daug geresnė padėtis“

Artėjant žiemai vartotojai Europoje su nerimu žvelgia į vis didesnes sumas sąskaitose už suvartotą energiją. Kai kurios šalys, įskaitant Prancūziją, perspėjo, kad energiją gali tekti normuoti.

Paklaustas, ar dujų tiekimas „Nord Stream“ vamzdynu bus atnaujintas po tris dienas truksiančių darbų, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė, kad „garantuojama, jog kliūčių tęsti tiekimą nėra, išskyrus technines problemas, nulemtas sankcijų“.

Vakarų šalys „įvedė sankcijas Rusijai, neleidžiančias atlikti įprastų aptarnavimo ir remonto darbų, taip pat neleidžia teisiškai įforminti būtinų agregatų grąžinimo į jų eksploatacijos vietas. Kitų kliūčių Rusijai vykdyti savo įsipareigojimus nėra“, Rusijos naujienų agentūros citavo D. Peskovo žodžius.

Liepą „Gazprom“ buvo 10 dienų sustabdęs tiekimą „Nord Stream 1“ – taip pat dėl techninės priežiūros darbų. Juos užbaigus dujų tiekimas buvo atnaujintas, bet vos po kelių dienų jis buvo drastiškai sumažintas – esą dėl turbinos techninio gedimo.

Rusijos bendrovė tvirtina, kad svarbi turbina dėl Maskvai įvestų sankcijų negali būti grąžinta į pumpavimo stotį. Tačiau Vokietija, kurioje tuo metu buvo minėta turbina, sakė, kad Rusija pati faktiškai blokuoja šį perdavimą.

Vokietijos dujų skirstymo tinklų įmonės „Gascade“ vienas pareigūnas taip pat skeptiškai vertino pastaruosius „Gazprom“ veiksmus.

„Liepą buvo atlikti planuoti ilgesni „Nord Stream 1“ priežiūros darbai, bet šįkart tai nebuvo planuota, ir nežinome, kas slypi už šios operacijos“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Naujausio dujų srauto sustabdymo išvakarėse Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sakė, kad dabar jo šalies energetinio saugumo „padėtis daug geresnė“, nes dujų saugyklų pripildymo uždaviniai buvo įvykdyti greičiau nei planuota.

Visa Europa taip pat sparčiai pildo savo dujų saugyklas. Sekmadienį Europos Sąjungoje esančios dujų saugyklos buvo pripildytos 79,9 procento.

Ekstremalioji padėtis

Tuo pačiu metu nuogąstavimai dėl mažinamo tiekimo skatino bendroves mažinti energijos vartojimą..

Vokietijos pramonė liepą suvartojo 21,3 proc. mažiau dujų negu vidutiniškai šį mėnesį 2018–2021 metais, nurodė Federalinė tinklų agentūra.

K. Muelleris sakė, kad tokie išankstiniai veiksmai „galėtų apsaugoti nuo dujų ekstremaliosios padėties šią žiemą“.

Didžiausia Europos ekonomika taip pat stengiasi panaikinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Vokietijos pajūrio mieste Liubmine, kur „Nord Stream 1“ pasiekia krantą, jau įgyvendinamas projektas šaliai pereiti prie suskystintų gamtinių dujų (SGD).

Laisvais transportuojamos SGD bus gabenamos į Liubmino pramonės uostą, išdujinamos ir pumpuojamos į „Gascade“ skirstymo tinklą, kuriuo iki šiol šalyje sruvo iš Rusijos perkamos dujos.

„Tikimės, kad galėsime leisti dujas į skirstymo tinklą nuo gruodžio 1 dienos“, – sakė SGD projektui vadovaujančios bendrovės „Deutsche ReGas“ atstovas Stephanas Knabe (Štefanas Knabė).

Bendrovė tikisi, kad vien per Liubmino SGD terminalą bus galima importuoti iki 4,5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Tai sudaro apie 8 proc. „Nord Stream 1“ pajėgumų.

Tuo metu Europos Sąjunga ruošiasi skubiai reformuoti elektros rinką, kad suvaldytų sparčiai augančias kainas. Baimė dėl galimo gamtinių dujų stygiaus ateities sandorių elektros kainas Prancūzijoje ir Vokietijoje iškėlė į rekordines aukštumas.