Tapo klubų žvaigžde

Savo aštriuose memuaruose Italijos ministrė pirmininkė teigia, kad prie jos iškilimo ir tapimo Europos dešiniųjų enfant terrible prisidėjo daugybė pagalbininkų, kurių indėlis nebuvo tiesioginis. Prie jų priskiriama ir G. Meloni motina, kuri, besilaukdama būsimosios politikės, turėjo finansinių sunkumų, išgyveno dėl žlungančios santuokos, todėl planavo nutraukti nėštumą. Vis dėlto paskutinę akimirką persigalvojo klinikos, kurioje ketino tai padaryti, prieigose.

Du populiarūs didžėjai iš Milano MEM & J 2019 m. išleido satyrinį šokių muzikos vaizdo klipą, kuriame buvo panaudota viena iš G. Meloni vizitine kortele tapusių kalbų, kritikavusių tapatybės politiką. „Jie nori mus vadinti tėvu numeris vienas, tėvu numeris du, LGBT lytimi, X piliečiu su kodiniais numeriais, – mitinge karingai kalbėjo ji. – Tačiau aš esu Giorgia. Aš esu moteris. Aš esu motina. Aš esu italė. Aš esu krikščionė!“

„Io Sono Giorgia“ (liet. Aš esu Giorgia) pavadinto vaizdo klipo tikslas buvo pašiepti politikę, kurią didelė dalis italų tuo metu vadino aukštakulniais avinčiu Mussoliniu. Tačiau, kaip memuaruose rašo pati G. Meloni, tai turėjo visiškai priešingą efektą.

„Remiksas buvo pernelyg užkabinantis, pernelyg šokių kupinas ir savaip pernelyg revoliucingas, kad atliktų savo paskirtį, ir tapo nepaprastai populiarus – per kelias savaites skambėjo klubuose visoje šalyje. Aš nebebuvau tik nuobodi politikė. Buvau netikėtas popmuzikos fenomenas“, – vertinimą pateikė Italijos premjerė.

Tai, kad jos memuarai taip pat vadinasi „Aš esu Giorgia“, kalba apie šio muzikos kūrinio sėkmę. Nuo pirmojo knygos išleidimo Italijoje 2021 m. 48-erių G. Meloni iš tiesų pelnė visuomenės simpatijų, o 2022 m. atėjo į valdžią su savo kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“ – Italijos fašistinio judėjimo įpėdine. Anksčiau buvusi tik marginalinė partija, ji surinko 26 proc. balsų ir dabar valdo kaip platesnės dešiniųjų koalicijos dalis su Matteo Salvini vadovaujama „Lyga“ ir jau mirusio Silvio Berlusconi partija „Pirmyn, Italija“.

Diplomatiniai manevrai

Ilgai vertinta kaip nepriimtinas dešiniųjų veidas, dabar G. Meloni yra paklausi asmenukių žvaigždė tarp kitų Europos lyderių. Pasitelkusi humoro ir tiesmukiškumo mišinį, ji sėkmingai su jais flirtuoja diplomatiniuose vandenyse.

Briuselyje Italijos lyderė užmezgė gerus darbinius santykius su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, pozicionuodama save kaip tiltą tarp euroskeptiškų dešiniųjų ir proeuropietiškų konservatorių. Imigracijos srityje jos sėkminga kova su Viduržemio jūros regione išsikerojusia neteisėta migracija laivais pelnė Jungtinės Karalystės premjero sero Keiro Starmerio pagyrimų, pabrėžia žinomas britų leidinys „The Telegraph“.

Naktiniuose klubuose G. Meloni nesilankė, išskyrus tuos atvejus, kai juose teko dirbti barmene. Ji netgi išrado kokteilį pavadinimu „Giorgia“.

Diplomatinėje arenoje G. Meloni laikoma moterimi, kuri gali palaužti Donaldą Trumpą, o pats JAV prezidentas ją giria už raginimus „Vėl padaryti Vakarus didžius“. Turbūt labiausiai stebina, kad G. Meloni Vyriausybė išsilaikė beveik trejus metus nežlugusi, – nemenkas žygdarbis šalyje, kurioje koalicijos paprastai byra kaip parmezanas: per pastaruosius 79 metus Italijos valdžioje buvo 69 vyriausybės.

Dabar į anglų kalbą išverstuose memuaruose „Aš esu Giorgia“ nėra daug medžiagos apie jos, kaip premjerės, gyvenimo laikotarpį. Kaip teigia memuarus recenzavęs „The Telegraph“ žurnalistas Collinas Freemanas, knyga pristatoma kaip pasakojimas apie jos asmenybės formavimosi metus, ji parašyta siekiant paaiškinti tiesą tiems, kurie sakė, kad G. Meloni yra chaotiška rasistė.

Autsaiderės vaidmuo

G. Meloni pasakoja, kad būdama penkiolokos metų įstojo į Jaunimo frontą – Italijos socialinio judėjimo, kraštutinių dešiniųjų partijos, kurią po karo įkūrė Benito Mussolini šalininkai, jaunesnįjį sparną. Tuo metu jis jau buvo oficialiai atsisakęs absoliutaus fašizmo ir agitavo už konservatyvesnes, vyraujančias vadinamąsias Il Duce vertybes, kurių centre buvo Dievas, Tėvynė ir šeima. Nors ir nebuvo Hitlerjugendo analogas, tai vis tiek buvo judėjimas visuomenės paribiuose: nariai prisistatydavo pseudonimais ir rizikavo būti užpulti kovotojų antifašistų, o septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais būta ir mirtinų šių dviejų stovyklų susidūrimų.

Kodėl paauglę turėtų traukti tokia kompanija? Juk, kaip pripažįsta pati G. Meloni, dauguma jos bendraamžių tuo metu labiau domėjosi naktiniais klubais, apsipirkimais ir mada. Atvirai kalbant, jos memuaruose nėra daug konkrečių detalių. Vis dėlto ji nuo mažens save vaizduoja kaip autsaiderę. Psichologai greičiausiai tai bent iš dalies galėtų sieti su vaikystėje turėtomis svorio problemomis.

G. Meloni prisipažįsta, kad vaikystėje ją per daug maitino močiutė, kurią smarkiai paveikė karo laikų maisto trūkumas. Būsimoji Italijos premjerė būdama devynerių svėrė 45 kg, todėl gavo pravardę Rubuilė. Be to, jos mama, rašytoja, rengė G. Meloni sportiniais kostiumais ir trumpai kirpdavo jos plaukus – nė vienas iš šių dalykų nebuvo puikus pasirinkimas tuo metu Italijoje spindėjusiame „Versace“ ir „Prada“ pasaulyje.

Tačiau labiausiai prie G. Meloni kovingos dvasios ugdymo prisidėjo jos tėvas, komunistams simpatizuojantis mokesčių pareigūnas. Jis paliko šeimą, kai mergaitei buvo vieni metai, persikėlė į Kanarų salas, vedė dar kartą ir, atvykus dukrai, beveik nerodė jai meilės. Kai jis mirė 2012 m., G. Meloni memuaruose pasakojo nieko nejautusi, nors ir pripažįsta, kad jis įskiepijo jai tam tikrą plieninį tvirtumą: „Nuolatinis poreikis atitikti aukštus standartus, ypač vyrų dominuojamoje aplinkoje... greičiausiai kyla iš tėvo meilės stokos“, – atviravo ji.

G. Meloni jaunatviško aktyvizmo dienos knygoje skamba panašiai kaip jaunosios konservatorės darbas studentų sąjungoje, kai daug laiko skirta priešinantis kairiųjų dogmoms. G. Meloni partija leido brošiūras, kuriose pabrėžiamas švietimo vadovėlių šališkumas, ir organizavo „Atreju“ – dešiniųjų idėjų festivalį, kuriame dalyvaudavo tokios asmenybės kaip buvęs D. Trumpo patarėjas Steve’as Bannonas.

Atrodo, kad naktiniuose klubuose ji nesilankė, išskyrus atvejus, kai juose teko dirbti barmene. Italijos premjerė rašo, kad netgi išrado kokteilį pavadinimu „Giorgia“ – „penkių skirtingų rūšių alkoholio mišinį, kuris yra absoliučiai siaubingas“, – memuaruose pripažino ji.

Tačiau, atsižvelgiant į pasaulį, kuriame užaugo G. Meloni, galbūt nebuvo blogai laikytis už pagrindinės politinės srovės ribų. Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio vidurio Italija tapo merdinčia gerontokratija, kurioje dominavo arba charizmatiški niekšai, tokie kaip Silvio Berlusconi, arba monochromatiniai, proeuropietiški technokratai, tokie kaip Romano Prodi ir Mario Draghi.

Knygoje nieko negirdime apie tai, kad jos tėvas 1995 m. buvo įkalintas devyneriems metams už bandymą į Italiją įvežti 1,5 t kanapių dervos.

Nusivylimas tvyrojo ore, o tai pakurstė trumpą ir neveiksmingą italų komiko Beppe Grillo populistinio Penkių žvaigždžių judėjimo valdymą, kuris atspindėjo nepasitenkinimą viskuo, bet galiausiai nekovojo už nieką. G. Meloni savo knygoje šaipėsi: „Penkių žvaigždžių judėjimas buvo ne kas kita kaip grupė netikrų revoliucionierių, kurie išrinkti pasirodė esą didžiausi status quo gynėjai.“

J. Lenonas ir imigrantai

Penkių žvaigždučių judėjimas nėra vieninteliai netikri pranašai, į kuriuos krypsta G. Meloni žvilgsnis. Ji niekina Italijos radikaliai prašmatnius globalistus ir netgi kaltina Johno Lennono dainą „Imagine“ dėl svajonių apie pasaulį be tautų ir religijos. „Ar tikrai svajonė įsivaizduoti pasaulį be sienų, be skirtumų, be šimtmečius kauptos kultūros ir tradicijų, pasaulį, kuriame visi nesame lygūs savo teisėmis, o tiesiog sukurti vienodi?“ – klausia ji.

Nusitaikymas į J. Lennoną gali atrodyti menkniekis, tačiau tai atspindi stipriausią G. Meloni savybę: jos griežtą poziciją nelegalios imigracijos klausimu. Italija yra migrantų krizės priešakinėse linijose, per pastarąjį dešimtmetį jūra atvyko milijonas žmonių. Daugelis jų vergiškai pluša mafijos valdomuose versluose, o naujoji Nigerijos mafija „Juodasis kirvis“ meta iššūkį vietos gangsterių autoritetui.

G. Meloni sėkmingai vadovavo ES šalių grupei, reikalaujančiai, kad Briuselis leistų pakrantėse steigti sulaikymo stovyklas prieglobsčio negavusiems asmenims. Tiesa, ji aiškiai parodė, kad labiau norėtų visiškos Šiaurės Afrikos jūrų blokados.

„Viena iš tragiškų tiesų, kurią ignoruoja geradariai, yra tai, kur šie žmonės iš tikrųjų atsiduria, – rašo ji. – Kuo daugiau migrantų, tuo blogesnės jų gyvenimo sąlygos, o kartu blogėja ir juos priimančių bendruomenių sąlygos.

Daug nutylėta

G. Meloni gerbėjai – jų yra daug, įskaitant Donaldą Trumpą jaunesnįjį, kuris parašė pratarmę šiems memuarams, – mėgausis šia knyga dėl galimybės įsigilinti į jų herojės mąstyseną. Tačiau, kaip taikliai pastebėjo žurnalistas C. Freemanas, kaip ir dauguma politinių autobiografijų, ji yra savanaudiška. Sąskaitos suvestos, o kai kurie jautrūs epizodai visiškai praleisti.

Pavyzdžiui, nieko negirdime apie tai, kad jos tėvas 1995 m. buvo įkalintas devyneriems metams už bandymą į Italiją įvežti 1,5 t kanapių dervos. Niekur neužsimenama ir apie tai, kaip ji staiga nutraukė santykius su savo ilgamečiu partneriu, dukters tėvu ir televizijos laidų vedėju Andrea Giambruno, kai buvo paviešinti įrašai, kuriuose jis laido nepadorius komentarus kolegėms. G. Meloni apie savo išsiskyrimą su vyriškiu paskelbė socialiniuose tinkluose praėjus vos kelioms valandoms, kai prieš dvejus metus pasirodė šie komentarai.

Knygai taip pat trūksta šių dienų detalių. Nėra jokių pasakojimų apie jos bendravimą su D. Trumpu, nors kartais atrodė, kad, norėdamas kalbėtis su Europa, jis pirmenybę teikė būtent jai, o ne U. von der Leyen. Nepaisant to, kad tiek G. Meloni, tiek D. Trumpas kariauja tuos pačius kultūrinius karus, Italijos lyderė neaptaria savo nesutarimų su JAV prezidentu dėl karo Ukrainoje, dėl kurio ji įprastai išlikdavo palankesnė Kyjivui.

„Kaip ir jos bendravardis kokteilis, ši autobiografija netiks kiekvienam. Tačiau daugeliui, kuriems „Giorgia“ tapo įprastu skoniu, jos gali pakakti, kad jie norėtų daugiau“, – taip recenziją apie „Aš esu Giorgia“ knygą baigė C. Freemanas.

Memuarus anglų kalba galima įsigyti ir Lietuvoje.