Tokia žinia nuskambėjo po kelias dienas trukusių derybų su iraniečių pareigūnais ir suteikia diplomatinės erdvės tolesniam dialogui.

Vis tik Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) pripažino, jog pagal naują trijų mėnesių trukmės susitarimą Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) neturės tokios pat veiksmų laisvės, kai antradienį Irane įsigalios įstatymas, ribojantis tam tikras patikras.

R. Grossi vizitas šiitiškoje respublikoje įvyko JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijai, Europos galingosioms valstybėms ir Teheranui stengiantis išgelbėti 2015 metų branduolinį susitarimą, atsidūrusį prie žlugimo slenksčio, kai ankstesnis amerikiečių lyderis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pasitraukė iš šio pakto ir grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.

Gruodį konservatorių dominuojamas Irano parlamentas priėmė įstatymą, įpareigojantį nutraukti dalį patikrinimų branduoliniuose objektuose, jei Vašingtonas neatšauks sankcijų iki sekmadienio.

Iranas yra informavęs TATENA, kad sustabdys „savanoriškas skaidrumo priemones“, tarp jų – inspektorių apsilankymus nebranduoliniuose objektuose, pavyzdžiui, kariniuose objektuose, kuriuose, kaip įtariama, gali vykti su branduolinėmis technologijomis susijusi veikla.

Anot R. Grossi, pagal naująjį „laikiną techninį susitarimą...  prieigos bus mažiau – pripažinkime tai“.

„Tačiau vis tiek sugebėjome užtikrinti reikiamą stebėsenos ir tikrinimo darbų lygį“, – pridūrė jis.

„Mūsų pasiektas susitarimas yra perspektyvus – jis naudingas šiai atsiradusiai spragai panaikinti ir kuriam laikui išgelbės padėtį“, – sugrįžęs į Vieną žurnalistams sakė TATENA vadovas.

„Būtume skridę aklai“

Pagal laikiną susitarimą, Teheranas „tris mėnesius registruos ir saugos informaciją apie kai kurias veiklas ir stebėjimo įrangą“, pranešė Irano atominės energijos organizacija (IAEO).

„Šiuo laikotarpiu TATENA negalės susipažinti su šia informacija“, – rašoma pareiškime, kuriuo, regis, patvirtinami iraniečių užsienio reikalų ministro Mohammado Javado Zarifo (Mohamado Džavado Zarifo) komentarai, kad minėtas įstatymas įpareigoja vyriausybę JT agentūrai „nepateikti jokių kamerų įrašų“ iš branduolinių objektų.

„Jei sankcijos bus visiškai panaikintos per tris mėnesius, Iranas šią informaciją pateiks TATENA, kitaip informacija bus ištrinta visam laikui“, – perspėjama pareiškime.

M. J. Zarifas nurodė, kad šiitiška respublika nori išvengti „aklavietės“ dėl patikrinimų, bet kartu perspėjo, kad Teheranas galėtų atsisakyti dar daugiau įsipareigojimų, jei Vašingtonas neatšauks sankcijų.

R. Grossi anksčiau sakė besitikįs, kad jo vizitas Teherane „padėtų stabilizuoti labai nestabilią padėtį“.

„Manau, kad šis techninis susitarimas leido rengti politines diskusijas kitais lygiais, bet svarbiausia galime išvengti situacijos, kai iš esmės būtume skridę aklai“, – pridūrė TATENA vadovas.

Irano užsienio reikalų viceministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) šeštadienį pripažino, kad antradienį įsigaliojus naujam įstatymui patikrinimų jo šalyje „sumažės apie 20–30 procentų“.

R. Grossi atsisakė įvertinti, kiek sumažėtų TATENA inspektorių pajėgumai, bet pabrėžė, kad šių specialistų skaičius nebus sumažintas ir kad agentūra vis tiek galės vykdyti kai kuriuos skubius tyrimus.

„Tebesame daliniame etape“

J. Bidenas įsipareigojo vėl prisidėti prie derybų dėl Teherano branduolinės programos, tuo keisdamas D. Trumpo „maksimalaus spaudimo“ Iranui politiką.

Teheranas ne kartą sakė, kad yra pasirengęs grįžti prie savo įsipareigojimų pagal daugiašalį susitarimą, jei Vašingtonas iš pradžių panaikins D. Trumpo sugrąžintas sankcijas.

Tačiau M. J. Zarifas perspėjo, kad nepanaikinus sankcijų jo šalis toliau atsisakinės savo įsipareigojimų pagal 2015 metų susitarimą su penkiomis JT Saugumo Tarybos nuolatinėmis narėmis ir Vokietija.

Jis pareiškė, kad „prisodrinto urano atsargos didės“, ir pabrėžė, kad Teheranas turi teisę pagal susitarimą „visiškai ar iš dalies“ nesilaikyti prisiimtų įsipareigojimų, jei kitos šalys nevykdo savo prievolės.

„Tebesame dalinio (sutarties nesilaikymo) etape, – pažymėjo M. J. Zarifas. – Galime imtis radikalių priemonių.“

Europos Sąjungos politikos direktorius Enrique Mora (Enrikė Mora) pasiūlė surengti „neoficialų susitikimą“, kuriame dalyvautų Iranas, o Vašingtonas leido suprasti neprieštaraujantis tokiai iniciatyvai.

A. Araghchi šeštadienį sakė, kad Teheranas svarsto šį siūlymą, aptardamas jį su „draugais ir sąjungininkais“ iš Kinijos ir Rusijos.

Tuo metu kaimyninės Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sekmadienį sakė matąs galimybę atšaukti sankcijas Iranui ir tokį potencialų žingsnį pavadino „teisėtu ir logišku“.