Vidurnaktį įsigaliojusi naujoji tvarka reiškia, kad kosoviečiai į Šengeno zoną be vizų gali atvykti laikotarpiui iki 90 dienų bet kuriuo 180 dienų periodu.

Prištinoje ši reforma vertinama kaip dar vienas žingsnis siekiant visiško pripažinimo ir postūmis 2008 metais nepriklausomybę paskelbusios šalies ambicijoms įstoti į ES.

„Tai didelis palengvėjimas (...) geras jausmas“, – prieš įlipdamas į lėktuvą, skrendantį iš Prištinos į Vieną, naujienų agentūrai AFP sakė verslininkas Rushitas Sopi (Rušitas Sopis).

Jis buvo vienas iš 20 viktorinos, kurią surengė vyriausybė, vykdydama visuomenės informavimo kampaniją apie šią schemą, nugalėtojų.

48 metų duris ir langus gaminančios bendrovės savininkas reguliariai skraido į ES šalis verslo reikalais.

„Kiekviena viza man kainavo 300 eurų. Kai pastarąjį kartą keičiau pasą, suskaičiavau, kad vien ES vizos man kainavo 2 500 eurų“, – pasakojo jis.

Europos šalių ambasados Prištinoje, ypač tos, kurios paprastai patiria didelę apkrovą dėl vizų išdavimo, kaip antai Vokietijos konsulatas, buvo pasirengusios naujos tvarkos įsigaliojimui.

Pats Vokietijos ambasadorius Jornas Rohde (Jornas Rohdė) prieš kelias dienas išdavė paskutines vizas Kosovo piliečiams, pabrėždamas, kad vizų era „pagaliau baigiasi“.

Jis taip pat pakvietė vietos gyventojus apsilankyti jo šalyje šią vasarą vyksiančiame Europos futbolo čempionate.

„Antrarūšiai piliečiai“

Vietos apklausos parodė, kad Kosovo gyventojai su dideliu entuziazmu laukė sausio 1-osios, vadindami ją istorine diena, nes jų šalis artėja prie ES.

Tačiau jie taip pat kaltino ir Briuselį, ir Prištiną, kad taip ilgai delsta panaikinti vizų režimą.

1,8 mln. gyventojų turintis Kosovas buvo paskutinė iš šešių Vakarų Balkanų šalių, kuriai buvo panaikintas vizų režimas.

„Iki šiol Europa su mumis elgėsi kaip su antrarūšiais piliečiais“, – sakė 61 metų inžinierius Agimas Gosalci (Agimas Gosalcis).

„Mūsų politikai taip pat atsakingi už tokį ilgą laukimą, nes viena iš vizų liberalizavimo sąlygų buvo kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu“, – sakė 33 metų vertėja Adelina Kasolli (Adelina Kasoli).

Kosove, kuris laikomas viena neturtingiausių Europos valstybių, vidutinis darbo užmokestis šiek tiek didesnis nei 400 eurų, o jaunimo nedarbas viršija 20 procentų.

Baimės dėl emigracijos

Pastaruosius du mėnesius Kosovo vyriausybė vykdė kampaniją, ragindama žmones nepiktnaudžiauti kelionės laisve ir neieškoti darbo ES.

Ministras pirmininkas Albinas Kurti (Albinas Kurtis) pats vadovavo šiai kampanijai, keliaudamas po visą šalį ir aiškindamas apie naujojo režimo privalumus.

„Ši diena yra svarbi. Panaikinama didelė neteisybė ir įgyjama didelė teisė“, – sakė jis viktorinos nugalėtojams Prištinos oro uoste prieš jiems išskrendant į Vieną.

Premjeras paragino Kosovo gyventojus „laikytis kriterijų ir, kad ir kur keliautume, nepamirškime, kad mūsų namai yra Kosovas“.

Jo pavaduotojas, atsakingas už Europos integraciją, Besnikas Bislimi (Besnikas Bislimis) įspėjo, kad dėl galimo piktnaudžiavimo šiuo režimu ES gali imtis ribojamųjų priemonių, kurios „pakenktų visai šaliai“.

Daugelis taip pat baiminasi, kad dėl to gali dar labiau pritrūkti darbo jėgos.

Prištinoje įsikūrusio instituto „Riinvest“ duomenimis, šiais metais apie 18 proc. privataus sektoriaus darbuotojų išeis iš darbo ir bandys emigruoti.

R. Sopi verslas taip pat gali pajusti poveikį, tačiau pirmadienį jis daugiau dėmesio skyrė Vienai, į kurią vežėsi savo žmoną, niekada nekeliavusią po ES šalis.

„Sprendimas (panaikinti vizas) yra daugiau nei sveikintinas, – sakė jo žmona Valdete (Valdetė). – Turime artimųjų Vokietijoje ir Šveicarijoje, tad atėjo laikas juos aplankyti.“