Islandija - šalto grožio sala be medžių

„Nepasiklysk Islandijos miškuose“, - palinkėjo bičiulis, išgirdęs jog esu pakeliui į atšiaurią ir vienišą salą.

Kad jis juokavo, supratau tik čia patekusi. Mat buvau girdėjusi, kad apie 80 proc. islandų tiki troliais. O kur troliai, turi būti ir miškas. Tačiau pro lėktuvo langą išvydau ledynus, garuojančius geizerius ir Mėnulio paviršių primenantį reljefą. Mišku net nekvepėjo. Kilometrų kilometrus plytėjo lavos dykumos. Ir nė vieno medžio.

Stebi banginius

Islandija Lietuvoje nepatenka į labiausiai trokštamų aplankyti pasaulio šalių topus. Be reikalo. Atvažiuoti apsipirkti čia netinkama vieta, nes jei kas patyrė norvegiškas kainas, Islandijoje pinigines ištuštins dar labiau. Tačiau gamtos grožiu, o ne urbanizacija besigrožintį žmogų ši šalis pakeri ilgam.

Būtent čia, į salą Atlanto vandenyne, nuo Europos žemyno nutolusią 1000, o nuo Amerikos – 1800 kilometrų, stebėti banginių, trykštančių geizerių, grožėtis kriokliais, ledkalniais, šiaurės pašvaiste, maudytis terminiuose vandenyse, pakvėpuoti pačiu švariausiu pasaulyje oru ir paragauti šlapimu dvokiančios ryklienos atkeliauja šimtai tūkstančių žmonių iš įvairiausių pasaulio kampelių.

Veikia 30 ugnikalnių

Islandija pasižymi vienu labiausiai besikeičiančių reljefų pasaulyje. Čia daugiausiai pasaulyje ugnikalnių ir geizerių.

Šiuo metu Islandijoje yra apie 200 ugnikalnių, iš kurių 30 - nuolat veikiantys. Nuo to laiko, kai saloje apsigyveno žmonės, Islandijos ugnikalniai buvo išsiveržę apie 150 kartų.

Baisia katastrofa tapo Laki ugnikalnio išsiveržimas 1784 metais, per kurį žuvo ketvirtadalis salos gyventojų. Dabar aktyviausias ugnikalnis - Hekla. Paskutinį kartą ugnikalnis saloje buvo išsiveržęs prieš 16 metų.

Sala gali suskilti

Šioje gamtos stebuklų šalyje galima išvysti tektoninius Vidurio Atlanto kalnagūbrio lūžius.

Niekur kitur Žemėje nėra geresnio ir aiškesnio vaizdo, parodančio, kaip viena su kita susijungusios dvi Amerikos ir Europos litosferos plokštės. Tarpas tarp plokščių užpildytas lava - jei toje vietoje nustos veržtis ugnikalniai, Islandija gali skilti į dvi dalis.

Medžiai pasodinti

Vulkaninė sala, stebinanti neįprastu peizažu, augmenijos beveik neturi.

Prieš tūkstantį metų 25 proc. Islandijos teritorijos buvo padengta mišku. Dabar jis užima vos 1,2 proc. salos. O ir šie retai kur augantys medžiai yra pasodinti dirbtinai. Natūraliai auga tik reti ir žemi krūmynai.

Apsižvalgius juokingas pasirodė ir islandiškas anekdotas. Islando klausia, ką jis darytų, jei pasiklystų miške. „Atsistočiau“, - atsakė šis.

Dengia ledynai

Dešimtkart didesnį plotą nei medžiai šioje saloje užima ledynai.

Islandijos pietryčiuose yra vienas didžiausių pasaulio ledynų po Antarktidos.

Apie 11 proc. salos padengta ledynu, nors po vulkaninėmis uolienomis burbuliuoja karštas vanduo.

Islandijoje gausu geizerių.

Antras pagal dydį pasaulyje geizeris, iššaunantis verdantį vandenį į 70 metrų aukštį, yra būtent šioje saloje. Pastaruoju metu jis išsiveržia retai - nuo poros kartų per dieną iki poros kartų per savaitę. Tačiau šalia esantis geizeris Strokkur yra bene dažniausiai išsiveržiantis geizeris pasaulyje - išsiveržimai vyksta kas 5-10 minučių.

Filmavosi žvaigždės

Teigiama, kad prie šių geizerių filmuotas atlikėjo Braino Adamso muzikinis klipas.

O grupė „Enigma“ pirmąjį savo klipą nufilmavo prie Gulfoss krioklio.

Auksiniu vadinamas 32 metrų krioklys, kurio vanduo krinta į 70 m gylio tarpeklį, - vienas didžiausių Europoje.

Tai ne vienintelis krioklys Islandijoje. Upėse ten tiek daug krioklių, jog Islandiją galima vadinti krioklių sala.

Gyventojų - reta

Unikalios gamtos, atšiauraus klimato pusantro karto už Lietuvą didesnėje šalyje gyventojų - reta. Čia jų tik 300 tūkstančių. Kaune gyvena keliomis dešimtimis daugiau žmonių.

Manoma, kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai, atsikėlę čia apie 800 metus. Kiek vėliau čia atsikėlė norvegų vikingai. Pirmasis vikingas Islandijoje buvo Flóki Vilger