Ispanijos vyriausybė pirmadienį išrideno teisinę kelio užtvarą, kad sustabdytų Katalonijos regiono balsavimą už nepriklausomybę, laikydama planuojamą referendumą įžeidimu Ispanijos suverenumui.

Katalonijos prezidentui Arturui Masui savo vadovavimą padėjus ant sprendimo surengti balsavimą lapkričio 9 dieną kortos, Ispanijos vyriausybė atsakė konstitucine apeliacija.

Konservatyvusis premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) po neeilinio vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė „labai“ apgailestaująs dėl A.Maso sprendimo.

„Aš dėl to apgailestauju, nes tai (referendumas) prieštarauja įstatymui, jis apeina demokratiją ir suskaldo katalonus, atitolina juos nuo Europos, nuo likusios Ispanijos ir rimtai kenkia jų gerovei“, – sakė M.Rajoy.

Jis pasakė, kad vyriausybė „oficialiai pateikė konstitucinę apeliaciją“ Ispanijos Konstituciniam Teismui, ir kad A.Maso priemonės bus sustabdytos, kai tik tribunolas priims apeliaciją, o galutinį sprendimą priims teisėjai.

Padrąsintas masinių gatvės demonstracijų A.Masas neatsisako ketinimų surengti balsavimą ir nepaiso M.Rajoy perspėjimų.

„Jūs negalite pasinaudoti įstatymu, kad neribotą laiką draustumėte žmonėms išsakyti savo nuomones“, – sakė A.Masas kalbėdamas per televiziją sekmadienį, laukiant pirmadienio apeliacijos.

„Lapkritį įvyksiantis balsavimas yra geriausias dalykas visiems, nes jis leis mums ir Ispanijos vyriausybei sužinoti, kokia yra Katalonijos žmonių nuomonė“, – sakė jis.

M.Rajoy pirmadienį tvirtino, kad teisė priimti sprendimą dėl regiono statuso priklauso „visiems Ispanijos žmonėms“, ir tai numato 1978 metų konstitucija – Ispanijos demokratijos kertinis akmuo.

„Nėra tokios jėgos ar institucijos, kuri galėtų sugriauti šį vienintelio suvereniteto principą“, – sakė M.Rajoy žurnalistams po neeilinio vyriausybės posėdžio.

Tačiau apeliacija nesustabdė nepriklausomybės šalininkų, kurie pažadėjo, nepaisant nieko, toliau ruoštis referendumui.

„Mes nestovėsime be darbo po šio sustabdymo“, – sakė A.Maso vyriausybės atstovas Francesc Homsas **(Franšeskas Homsas) per Katalonijos televiziją.

„Mes esame pasiryžę balsuoti lapkričio 9 dieną“, – sakė kairiosios Katalonijos nacionalistų partijos ERC lyderis Oriolis Junquerasas (Oriolis Žunkerasas), sudaręs sąjungą su A.Maso centro kairiuoju Konvergencijos ir sąjungos aljansu ( CiU) vietos parlamente.

„Mes suvokiame artimiausiomis dienomis mūsų laukiančius didelius sunkumus, tačiau esame pasiryžę juos įveikti“, – kalbėjo jis.

Paskatinti šį mėnesį surengto Škotijos referendumo, 1,8 mln. žmonių išėjo į Barselonos gatves reikalauti tokio paties referendumo.

Škotijos rinkėjai vis tik nusprendė likti Jungtinėje Karalystėje.

Tačiau katalonai, kaip ir škotai, „nori būti išgirsti ir nori balsuoti“, sakė A Masas, šeštadienį pasirašęs oficialų dekretą dėl referendumo organizavimo.

M.Rajoy Škotijos nacionalinės partijos ir Katalonijos nepriklausomybės ambicijas pavadino „torpeda“ į Europos integravimąsi.

Beje, A.Masas žadėjo leisti katalonams balsuoti dėl atsiskyrimo, bet to pačiu sakė gerbsiąs Ispanijos įstatymus.

Anot jo, jeigu vyriausybė blokuos balsavimą, jis surizikuos savo valdžia, skelbdamas Katalonijoje pirmalaikius regioninius rinkimus, kurie gali būti laikomi ir plebiscitu nepriklausomybės klausimu.

Katalonijai, Ispanijos ekonomikos jėgainei, kuriai tenka penktadalis Ispanijos ekonomikos, skaudžiai smogė pasaulinė finansų krizė 2008-2012 metais, kai padidėjo nedarbas, gyventi tapo sunkiau; tai paskatino separatistinių lūkesčių bangą.

Daugelis iš 7,5 mln. Katalonijos gyventojų jaučiasi supančioti Madrido nacionalinės valdžios, kuri perskirsto jų mokesčius. Jie siekia visiškai kontroliuoti savo regioną, turintį savą katalonų kalbą ir išsiskiriantį savo kultūra.

Katalonija 2006 metais formaliai pasivadino valstybe, bet Ispanijos Konstitucinis Teismas paskelbė šį sprendimą negaliojančiu.