Iššūkis D. Trumpui: ar JAV liks supervalstybe?

Nerimo metas

Manoma, kad apskritai demokratizacijos procesas vyko bangomis. Didžiausia ir naujausia demokratijos plėtros pasaulyje banga ėmė kilti XX a. aštuntajame dešimtmetyje ir pasiekė viršūnę XX a. dešimtajame dešimtmetyje, o jau 2005 m. pradėjo slūgti. Nuo tada pasaulyje pastebimas vis didesnis laisvės ir dalyvavimo politiniame gyvenime nuosmukis. Tačiau pastaruoju metu keletas procesų paskatino nerimą dėl demokratijos būklės ir ateities pasaulyje.

Pirmiausia nerimą kelia autoritarizmo tendencija, pastebima keliose besiformuojančios demokratijos šalyse. Pavyzdžiui, po nepavykusio karinio perversmo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas suėmė apie 32 000 tariamų sąmokslininkų ir daugiau kaip 100 žurnalistų, taip pat atleido dešimtis tūkstančių kitų valstybės tarnautojų, kariškių ir policininkų.

Kita nerimą kelianti tendencija yra ta, kad, demokratijos pažangai ėmus strigti, autoritariniai režimai vis agresyviau skleidžia antidemokratines nuostatas tarptautinėje arenoje, kartu slopindami politinį pliuralizmą savo šalyse. Šiuo atžvilgiu ypač pavojinga yra Rusija, kuri, įgyvendindama plataus masto socialinės žiniasklaidos kampanijas, siekia demokratinėse visuomenėse skleisti sąmyšį, susiskaidymą bei abejones ir stiprinti cinišką požiūrį į demokratiją. Be to, JAV žvalgybos agentūros mano, kad Rusija, siekdama paveikti JAV rinkimų eigą, kelis kartus prisidėjo prie įsilaužimo į JAV kompiuterių sistemas.

Miestas ant kalvos

Tačiau galbūt grėsmingiausia tendencija yra susijusi su vis akivaizdesnėmis demokratijos problemomis išsivysčiusiose Europos šalyse ir Jungtinėse Valstijose. Vienas svarbiausių pastarosios demokratizacijos bangos sėkmės veiksnių buvo neprilygstama JAV demokratinio modelio, kuris atrodė itin sėkmingas ir kurį JAV prezidentas Ronaldas Reaganas vadino „tviskančiu miestu ant kalvos“ , galia įkvėpti susižavėjimą ir būti pavyzdžiu daugeliui pasaulio šalių.

Savaime suprantama, demokratijai Jungtinėse Valstijose niekada nestigo trūkumų. Tačiau XX a. devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose JAV pasaulyje buvo vertinama kaip valstybė, kuri yra ekonomiškai dinamiška, politiškai funkcionali, morališkai savimi pasitikinti ir neturinti lygių kariniu atžvilgiu. Griuvus Berlyno sienai, o po to žlugus Sovietų Sąjungai, Jungtinės Valstijos liko vienintele didžiąja valstybe tuo metu, kai jos demokratinės sąjungininkės Europos Sąjungoje siekė visame žemyne sukurti bendrąją rinką, pagrįstą liberaliomis vertybėmis ir institucijomis.