Kunigas Vincenzo Federico dalija ne tik dvasinius, bet ir finansinius patarimus. Pats pasiėmęs 10 tūkst. eurų (34,5 tūkst. litų) paskolą savo šeimai, dabar kiekvieną rytą italas susitinka su parapijiečiais ir konsultuoja juos finansinės pagalbos klausimais.

Dėl finansų kreipiasi į kunigus

"Šiomis dienomis jaučiuosi kaip bankininkas, – britų laikraščiui "The International Herald Tribune" prisipažino tėvas Federico. – Jau 15 metų einu dvasininko pareigas ir niekada nemaniau, kad turėsiu imtis tokio darbo."

Pasak Romos popiežiaus Benedikto XVI, pasaulio ekonomikos krizė parodė, kad pinigai yra niekas. Tačiau tėvas Federico teigė, kad jo parapijiečiai Paduvoje galvoja vien apie pinigų trūkumą.

"Žmonės skambina man bet kuriuo paros metu, net vėlai vakare. Jie neturi daugiau į ką kreiptis", – sakė tėvas Federico.

Vyskupijos kuria paskolų fondus

Italiją, labiausiai prasiskolinusią Europos valstybę, ištiko giliausia recesija nuo 1975 m., todėl Katalikų bažnyčia stengiasi padėti finansinių sunkumų kamuojamiems gyventojams. Valstybės parama menka: bedarbio pašalpos Italijoje yra mažiausios tarp 30-ies Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių.

Kai kurios Italijos vyskupijos kuria paskolų fondus ir dalija kreditus parapijiečiams. Mažiausia iš 325 Italijos vyskupijų sudarė 15 tūkst. eurų (52 tūkst. litų) fondą, o Milano arkivyskupija – net 3,2 mln. eurų (11 mln. litų) fondą. Parapijiečiai dėl paramos gali kreiptis internetu.

Šią savaitę Bažnyčios vadovai susirinko Romoje ir aptarė galimybę skirti daugiau pinigų paskoloms, sakė labdaros organizacijos "Caritas" socialinių projektų vadovas Andrea La Regina.

"Dedame daugiau pinigų į puodą, kad galėtume patenkinti žmonių poreikius, nes valstybė nesugeba sušvelninti augančio nedarbo padarinių", – paaiškino jis.

Nedarbo lygis Italijoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 6,9 proc. – tai aukščiausias rodiklis per pastaruosius kelerius metus. Pirmaisiais šių metų mėnesiais į pašalpų ir pensijų agentūrą kreipėsi dvigubai daugiau žmonių.

Palūkanos mažesnės nei bankuose

Organizacija "Caritas" veikia kaip parapijiečių ir "Banca Etica" tarpininkas – skolintojo, kurį prieš 10 metų įsteigė kelios pelno nesiekiančios organizacijos.

Kad gautų paskolą, katalikai pirmiausia turi papasakoti apie savo padėtį vietos kunigui. Pastarasis kreipiasi į "Caritas", čia trijų žmonių komisija sprendžia, ar suteikti paskolą. Jeigu sprendimas teigiamas, bažnyčia atlieka laiduotojo funkciją.

"Kiekvieną atvejį kruopščiai analizuojame, kad žmonės pernelyg neįklimptų į skolas", – aiškino "Banca Etica" paskolų vadybininkas Claudio Gasponi. Pasak jo, paskolą gauna maždaug kas trečias prašytojas. "Banca Etica" nustatytos metinės palūkanos tesudaro 3 proc. Stambūs komerciniai Italijos bankai prašo trigubai didesnių palūkanų.

Bažnyčia – vienintelis išsigelbėjimas

Vedęs ir aštuonerių metų dukrą turintis Simone'as Martinezas nemėgsta plėšikaujančių bankų, bet pasitiki Bažnyčia ir ketina kreiptis į ją pagalbos. 2003 m. iš Venesuelos į gimtinę grįžęs vyras jau dvejus metus sėdi be darbo.

"Kur yra valstybė? – klausė 48 metų italas. – Jei ne Bažnyčia, eičiau prašyti išmaldos."

Palyginti su šalimis kaimynėmis, Italijos bedarbiai gauna trupinius. Pavyzdžiui, Prancūzijoje darbo netekę žmones dvejus metus gauna išmokas, kurios sudaro mažiausiai 57 proc. buvusio darbo užmokesčio. Italijos bedarbiai tenkinasi vos 40 proc. buvusio darbo užmokesčio, pašalpa negali viršyti 1 tūkst. eurų (3450 litų) ir yra mokama tik pusę metų.

Nesulaukdami deramos paramos iš valstybės, vis daugiau italų atsiverčia į Dievą.

"Mūsų durys visuomet atviros", – sakė tėvas Matteo Zuppi, Romoje dalijantis maistą skurstantiems ir benamiams žmonėms.

---

Lietuvių kunigai irgi nesnaudžia

Vilniaus Bernardinų bažnyčioje pranciškonų vienuoliai darbą praradusiems vilniečiams ir darbuotojų ieškantiems verslininkams siūlo keistis informacija. Suinteresuoti asmenys gali užpildyti specialias anketas ir palikti savo duomenis. Kovo 17 d. vykusiame Lietuvos vyskupų konferencijos posėdyje vyskupai pareiškė nuomonę, kad kiekviena parapija šiuo sunkmečiu ypač svarbi palaikant viltį, vienijantis maldai, stiprinant solidarumą ir telkiant žmones konkrečiai savitarpio pagalbai vietos bendruomenėse.