Prancūzijoje ir dalyje Anglijos ši liepa buvo sausiausia per meteorologinių stebėjimų laikotarpį, o Europos Komisija trečiadienį paragino Europos Sąjungos nares miestų išvalytus nutekamuosius vandenis naudoti perdžiūvusioms žemės ūkio naudmenoms drėkinti.

Prancūzijoje, kur praeitą mėnesį iškrito tik 9,7 milimetro lietaus, sausra skaudžiai smogė ūkininkams ir privertė smarkiai apriboti gėlo vandens vartojimą, pranešė orų tarnyba „Meteo-France“.

Liepą kritulių kiekis buvo 84 proc. mažesnis negu 1991–2022 metų vidurkis. Šis mėnuo buvo sausiausias nuo 1961 metų kovo, pridūrė agentūra.

Pietvakariniame Žirondos regione, taip pat nuniokotame praeitą mėnesį siautusių gamtinių gaisrų, trečiadienį oras įkaito iki 39,6 Celsijaus laipsnio. „Meteo-France“ perspėjo, kad kaitros pikas bus pasiektas ketvirtadienį.

Prieš dvi savaites dėl gaisrų pavojaus iš regione veikiančio zoologijos sodo evakuoti gyvūnai, įskaitant liūtus ir beždžiones, trečiadienį buvo į jį grąžinti.

Ūkininkai visoje šalyje praneša, kad išdžiūvus pievoms jiems sunku gauti pakankamai pašaro gyvuliams, o dėl gėlo vandens stygiaus didelėse teritorijose šiaurės vakaruose ir pietryčiuose uždrausta drėkinti laukus.

Aplinkos ministras Christophe'as Bechu (Kristofas Bešiu) sakė, kad liepos kritulių kiekis sudarė „tik 12 proc. reikalingo“.

Prancūzija yra ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja ir patenka į didžiausių kukurūzų eksportuotojų penketuką. Prastas derlius dėl sausros gali dar labiau sumažinti grūdų pasiūlą, Rusijos invazijai į Ukrainą paaštrinus pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę.

„Mūsų maisto sistema jau kurį laiką patiria spaudimą, o sutrikus tiekimui iš Ukrainos padėtis dar labiau pablogėjo, – sakė Europos ir Viduržemio klimato kaitos centro aplinkos ekonomikos specialistas Shouro Dasgupta (Šuro Dasgupta). – Šios karščių bangos susideda su sausromis, tad matysime, kaip pasėliai greičiau išdžiūva.“

Pasak Sh. Dasguptos, klimato kaitos skatinami ekstremalūs karščiai taip pat skatina maisto kainų augimą vartotojams ir kelia daug sunkumų gamintojams.

„Sausros ir karščių bangos paveikia žmonių pragyvenimą. Sumažės žmonių galimybės nusipirkti maisto“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

„Be to, per karščių bangas lauke dirbantys galės dirbti mažiau valandų, o tai sukelia besiplečiantį poveikį tiekimui“, – pažymėjo ekspertas.

„Maisto sistemos neveikia“

Jungtinės Karalystės meteorologijos biuras šią savaitę pranešė, kad daugumoje Anglijos pietinių ir rytinių rajonų praeita liepa buvo sausiausia per matavimų istoriją.

Kai kurios vandentiekio įmonės jau paskelbė suvaržymų, paveikusių milijonus žmonių. Vaisių ir daržovių augintojai pranešė, kad smarkiai nukentėjo kai kurie pasėliai, pavyzdžiui, pupelių ir uogų.

Britanijoje birželį infliacija pakilo į pastarųjų 40 metų aukštumas, sparčiai brangstant degalams ir maistui.

Londono ekonomikos mokyklos Granthamų (Grantamų) klimato kaitos ir aplinkos tyrimų instituto direktorė Elizabeth Robinson (Elizabet Robinson) sakė, kad sparčiai augančios maisto kainos, dar labiau paaštrintos su karščiais susijusiais nuostoliais Europoje ir Britanijoje, yra ženklas, jog „maisto sistemos neveikia žmonių labui“.

„Reikalingos ilgalaikės, sudėtingos diskusijos, ypač dėl maisto švaistymo ir žmonių maistui tinkamų grūdų naudojimo gyvulių pašarui“, – ji sakė AFP.

Ispanijoje, kurią taip pat alina užsitęsusi kaitros banga, šią savaitę temperatūra kai kur viršys 40 laipsnių ribą.

Tęsiantis karščiams aštrėja vandens stygius, nuo kurio Ispanijos žemės ūkis kenčia dar nuo praeitos žiemos. Vietiniai vandens vartojimo suvaržymai taikomi daugumoje paveiktų regionų.

Vyriausybė šią savaitę sakė, kad Ispanijos vandens saugyklose belikę 40,4 proc. atsargų.

Juanas Carlosas Hervasas (Chuanas Karlosas Hervasas), ūkininkų asociacijos COAG atstovas, sakė AFP, kad nedrėkinamose žemėse alyvuogių derlius sudarys mažiau kaip 20 proc. pastarųjų penkerių metų vidurkio.

Ispanija tiekia beveik pusę pasaulyje suvartojamo alyvuogių aliejaus.

Didžiausia sausra nuo šimtmečio pradžios

Portugalijoje, kur šią savaitę vėl tvyrojo didesnis kaip 40 laipsnių karštis, kenčia nuo „didžiausios šį šimtmetį sausros“, praeitą mėnesį perspėjo aplinkos ministras Jose Duarte Cordeiro (Žozė Duartė Kordeiru).

Portugalija ir Lenkija paprašė savo gyventojų taupyti vandenį.

„Vandentvarkos tarnybos visoje Europoje nepasiruošusios tam, apie ką mokslininkai kalbėjo tris dešimtmečius“, – pažymėjo Sh. Dasgupta.

Praeitą mėnesį Europos Komisijos paskelbtame atnaujintame vertinime sakoma, kad 44 proc. ES ir Britanijos teritorijos yra apimtos „perspėjamojo“ lygio sausros.

Pranešime sakoma, kad dėl itin išdžiūvusių dirvožemių keliose šalyse, įskaitant Prancūziją, Rumuniją, Ispaniją, Portugaliją ir Italiją, derlius 2022 metais bus mažesnis už vidutinį.

„Nepalankios prognozės ateinantiems mėnesiams gali sukelti pavojų apsirūpinimui vandeniu ir tikriausiai išlaikys didelę konkurenciją dėl šio ištekliaus“, – pripažino Europos Komisija..

Atskirame ES pranešime, taip pat paskelbtame praeitą mėnesį, sakoma, kad sojų, saulėgrąžų ir kukurūzų derliai jau dabar yra 9 proc. mažesni už vidutinius.

Trečiadienį Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius ragino ES nares daugiau nutekamųjų vandenų vartoti pakartotinai.

„Turime liautis švaistyti vandenį ir naudoti šį išteklių veiksmingiau, kad prisitaikytume prie kintančio klimato ir užtikrintume savo apsirūpinimo žemės  ūkio produktais saugumą ir tvarumą“, – pabrėžė eurokomisaras.