H.Clinton kampanija patyrė nemenką smūgį, kai „WikiLeaks“ paskutinėmis lenktynių dėl Baltųjų rūmų savaitėmis paviešino dešimtis tūkstančių elektroninių laiškų, susijusių su JAV Demokratų partija ir šios kandidatės rinkimų štabu.

J.Assange'as sakė, kad „WikiLeaks“ nebuvo užsibrėžęs paveikti antradienį vykstančio balsavimo rezultatus, o tik norėjo paviešinti turimą medžiagą.

Šis tinklapis anksčiau paskelbė daugybę H.Clinton diplomatinių pranešimų ir sudarė nutekintų jos elektroninių laiškų katalogą, todėl „esame laikomi Clinton archyvų srities ekspertais. Taigi, visiškai suprantama, kad Clinton šaltiniai kreipiasi į mus“, sakoma J.Assange'o pranešime.

„Negalime paskelbti, ko neturime. Iki šiol nesame gavę jokios informacijos apie (respublikonų kandidato) Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kampaniją“, – pridūrė jis.

„Kai Clinton kampanija neskleisdavo akivaizdžios netiesos, minėjo neįvardytus šaltinius arba spekuliatyvius ir nekonkrečius žvalgybos bendruomenės pranešimus, piršdama mintį apie nusikalstamą („WikiLeaks“) atsidavimą Rusijai, – sakoma J.Assange'o pareiškime. – Kampanija nesugebėjo įvardyti su mūsų publikavimu susijusių įrodymų – nes jie neegzistuoja.“

„WikiLeaks“ lieka ištikimas visuomenę informuojančios informacijos viešinimui, net jeigu daugelis, ypač esantieji valdžioje, pageidautų jos nematyti“, – pabrėžė viešumo aktyvistas.

Spalio 7 dieną „WikiLeaks“ pradėjo skelbti tūkstančius elektroninių laiškų, kompiuterinių įsilaužėlių pavogtų iš H.Clinton kampanijos pirmininko Johno Podestos (Džono Podestos) „Gmail“ elektroninio pašto paskyros.

H.Clinton niekada neginčijo šių laiškų tikrumo, bet kaltino Rusiją, kad ji organizavo arba palaikė kibernetines atakas, turinčias pakreipti rinkimų baigtį D.Trumpo naudai.

Paviešintuose laiškuose nebuvo jokios sukrečiančios informacijos, bet dėl kai kurių H.Clinton teko teisintis.

45 metų australas J.Assange'as, buvęs kompiuterinis įsilaužėlis, nuo 2012 metų gyvena užspeistas Ekvadoro ambasadoje Londone, kur pasiprašė prieglobsčio, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, įtariančią jį išžaginimu.

J.Assange'as baiminasi, kad tuo atveju, jeigu būtų perduotas Švedijai, ši gali jį išduoti Jungtinėms Valstijoms dėl „WikiLeaks“ paskelbtų maždaug 500 tūkst. įslaptintų karinių dokumentų, susijusių su Amerikos karais Afganistane ir Irake, paviešinimo.

Planuojama, kad Ekvadoro prokuroras ateinančią apklaus J.Assange'ą ambasadoje dėl numanomo išžaginimo bylos, pirmadienį pranešė Švedijos prokuratūra.