Pirmąjį šių metų ketvirtį Pietų Amerikos šalyje užfiksuotas maždaug 275 mlrd. pesų (apie 309 mln. JAV dolerių pagal oficialų kursą) biudžeto perteklius, pirmadienį vakare jis sakė nacionalinei televizijai. Tai prilygsta 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Tai pirmas ketvirtis su finansiniu pertekliumi nuo 2008 metų“, – sakė J. Milei, turėdamas omenyje pirmuosius savo kairiųjų varžovės Cristinos Kirchner prezidentavimo metus.

J. Milei, pradėjęs eiti pareigas gruodžio mėnesį, gyrėsi „istorinės reikšmės ir pasaulinio masto pasiekimu“.

„Jei valstybė neišleidžia daugiau, nei surenka, ir nevykdo (pinigų) emisijos, infliacijos nėra. Jokios magijos“, – sakė prezidentas, save vadinantis „anarchokapitalistu“.

Praėjusių metų lapkritį J. Milei laimėjo rinkimus, žadėdamas sumažinti deficitą iki nulio – tai dar ambicingesnis tikslas, nei reikalauja Tarptautinis valiutos fondas, kuris Argentinai yra suteikęs 44 mlrd. dolerių paskolą.

Šiam tikslui pasiekti jis pradėjo vykdyti taupymo programą, pagal kurią vyriausybė sumažino subsidijas transporto degalams ir energijai, nors metinė infliacija siekia 290 proc., skurdo lygis pasiekė 60 proc., o samdomi darbuotojai prarado penktadalį savo perkamosios galios.

Tūkstančiai valstybės tarnautojų neteko darbo.

„Nesitikėkite išeities per valstybės išlaidas“, – pirmadienį perspėjo J. Milei.

Universitetų studentai, remiami profesinių sąjungų ir opozicinių partijų, antradienį surengė eitynes, protestuodami prieš naujojo prezidento vykdomą valstybinio aukštojo mokslo ir  mokslinių tyrimų finansavimo mažinimą.

Universitetai paskelbė nepaprastąją padėtį biudžeto srityje po to, kai vyriausybė patvirtino 2024 metų biudžetą tokio pat dydžio kaip ir 2023 metais, nepaisant beveik 300 proc. infliacijos ir kone 500 proc. išaugusių energijos kainų, kurios, pasak aukštųjų mokyklų atstovų, jas tiesiog parklupdė.

„Su tokiu finansavimo lygiu mes galėsime veikti dar du ar tris mėnesius“, – sakė Buenos Airių universiteto (UBA) rektorius Ricardo Gelpi.