J. Stoltenbergas: sprendimas dėl Švedijos narystės NATO galimas ir iki viršūnių susitikimo

Pareiškimas pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai Turkijos prezidentas Recepo Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), blokuojantis šios Šiaurės šalies paraišką, buvo perrinktas naujai kadencijai. 

„Nėra jokių garantijų, tačiau visiškai įmanoma iki to laiko priimti sprendimą dėl Švedijos visateisės narystės“, – sakė J. Stoltenbergas Osle prieš trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiantį neoficialų NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Anksčiau antradienį jis pareiškė esąs visiškai įsitikinęs, kad Švedija galiausiai prisijungs prie karinio aljanso.

„Esu visiškai įsitikinęs, kad Švedija taps visateise NATO nare“, – sakė J. Stoltenbergas Osle prieš trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiantį neoficialų NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės iš 31 NATO valstybės narės, dar neratifikavusios Švedijos narystės.

Balandžio 4-ąją 31-ąja Aljanso nare oficialiai tapo Suomija.

Abi Skandinavijos šalys, reaguodamos į Rusijos puolimą Ukrainoje, atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas prisijungti prie Aljanso.

Sekmadienį rinkimus Turkijoje laimėjęs bei savo du dešimtmečius trunkantį valdymą dar penkeriems metams pratęsęs R. T. Erdoganas kaltina Švediją suteikus prieglobstį, Ankaros teigimu, teroristams iš Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kurią Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose yra įtraukusios į teroristinių organizacijų sąrašą dėl dešimtmečius trunkančio ir dešimtis tūkstančių gyvybių nusinešusio sukilimo.

„Palaikysime glaudžius ryšius su Ankara ir prezidentu Erdoganu, kad padėtume šiam procesui kuo greičiau pasistūmėti į priekį“, – po antradienio diskusijos žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

„Jos jau nuėjo labai ilgą kelią nuo tada, kai visos šalys narės, įskaitant Turkiją, per praėjusių metų viršūnių susitikimą pakvietė jas tapti visateisėmis narėmis“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje birželį Madride įvykusį renginį.

Vėliau R. T. Erdoganas taip pat apkaltino Švediją nesilaikant atskiro susitarimo, pagal kurį Turkija sutiko patvirtinti paraiškas, sąlygų.

„Nuo praėjusio rudens laikiausi nuomonės, kad Švedija jau turėjo būti priimta ratifikavimo būdu, ir tebesilaikau šios nuomonės, tačiau kai turi pritarti 31 šalis, tai tikriausiai užtrunka šiek tiek ilgiau, nei norėčiau, todėl dirbame šiuo klausimu“, – sakė J. Stoltenbergas.

Antradienį Švedija vėl užsitraukė Turkijos pyktį – Ankara apgailestavo dėl, jos teigimu, nepriimtino švedų aktyvistų protesto.

Prokurdiška organizacija „Rojava Committee of Sweden“ pirmadienį socialiniuose tinkluose paskelbė prieš turkų lyderį nukreiptą vaizdo įrašą, kuriame ant Švedijos parlamento pastato projektuojama PKK vėliava. Tai naujausias iš keleto panašių šios grupės, kuri ne kartą provokavo Ankarą, poelgių.

Turkijos užsienio reikalų ministro dalyvavimas Osle šią savaitę nenumatytas, bet Švedijos kandidatūros klausimas tikriausiai vėl bus keliamas liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime.