Tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų kilusi nauja ekonominio karo banga neišvengiamai paliečia ir Europą, kritiškai priklausomą nuo kiniškų retųjų žemės elementų ir magnetų. Tačiau ES nemiega.

Prieš mėnesį oficialiai atidarytas objektas teikia vilčių visam žemynui. Likimo ironija – Europos technologinės nepriklausomybės simboliu tampanti gamykla yra įsikūrusi Narvoje, ryčiausiame Estijos mieste, pastaraisiais metais tapusiame geopolitinės įtampos ir galimos Rusijos agresijos simboliu.

Dvigubas virsmas

Per birželį Kanadoje vykusį G7 viršūnių susitikimą Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen didžiausių šalių lyderiams demonstravo mažą magnetą – pirmąjį „Neo“ gamykloje, Narvoje, pagamintą nuolatinį magnetą.

„Atsivežiau nuolatinį magnetą. Ne bet kokį magnetą – tai retųjų žemės elementų nuolatinis magnetas. Jis buvo pagamintas Estijoje, Kanados kompanijos, naudojant Australijos žaliavas, jo gamybą parėmė ES Teisingos pertvarkos fondas“, – sakė U. von der Leyen. Kur jis keliaus toliau? „Į Vokietijos ir Prancūzijos elektromobilius ir vėjo turbinas. Šis mažas objektas pasakoja daug didesnę istoriją – istoriją, kurią mes rašome kartu“, – su pagrįstu patosu sakė EK vadovė.

Magnetą ji įteikė Kanados premjerui Markui Carney, pripažindama kompanijos, kuriai priklausančioje gamykloje jis buvo pagamintas, ištakas.

Rugsėjo 19 d. vykęs iškilmingas dar gegužę pradėjusios veikti gamyklos Narvoje atidarymas vadinamas lūžio tašku Europos kovoje už nepriklausomybę nuo Kinijos retųjų žemės elementų monopolio. Pati įmonė atspindi transformaciją, kuriai sklandžiai vystytis sutrukdė Rusijos invazija, – ES žaliąjį kursą.

Ilgus dešimtmečius Narva gyveno iš skalūnų – vieno didžiausių Estijos anglies dvideginio emisijų šaltinių. Miestas, tik Narvos upės atskirtas nuo Ivangorodo, esančio jau Rusijos teritorijoje, ilgą laiką buvo nepatrauklus investuotojams. Pagarbos ranką ištiesė ES struktūros. Iš ES Teisingos pertvarkos fondo, remiančio valstybes, labiausiai paveiktas perėjimo prie klimato neutralumo, Rytų-Viruma regionas, kuriame yra ir Narva, 2021–2027 m. gavo daugiau kaip 0,3 mlrd. eurų. Magnetų gamykla tapo idealiu projektu.

Pirmajame etape gamykla sukurs 300 nuolatinių darbo vietų, plėtojant veiklą bus sukurta dar 500–700. Po kelerių metų čia dirbs apie 1 tūkst. žmonių, o įmonė į valstybės biudžetą kas mėnesį sumokės beveik 1 mln. eurų mokesčių.

Narvos merė Katri Raik tikisi naujų investicijų: „Tai pritrauks čia ir kitas įmones. Jau kuriamas vandenilio gamybos padalinys, vyksta diskusijos apie alternatyviąją energetiką. Narvai tai, paprastai sakant, darbas ir duona. Jei žmonės turi darbą, Narva gyvena.“

Strateginis objektas

Šiandien Kinija kontroliuoja 60 proc. retųjų žemės metalų gavybos ir 90 proc. magnetų gamybos. Narvos gamykla – svarbus sprendimas, didinantis ES nepriklausomybę nuo labai politizuoto šių išteklių eksportuotojo.

„Narvoje gaminami magnetai taupo energiją ir didina variklių efektyvumą. Tačiau svarbiausia, kad vyriausybės ir klientai vertina kritinę geopolitinę magnetų reikšmę ir mūsų gamyklą laiko sprendimu, padedančiu sumažinti tiekimo grandinės riziką“, – gamyklos atidarymo proga kalbėjo „Neo“ prezidentas, generalinis direktorius Rahimas Sulemanas.

„Politico“ įvertinimu, projektas yra iššūkis Rusijos agresijai. Tai bandymas atremti Kinijos gniaužtus kritinių mineralų srityje, kuri yra pagrindinis Pekino koziris prekybos kare su JAV.

„Neo Performance Materials“ nuolatinių magnetų gamykla – pirmoji tokio masto įmonė Europoje. Jos specializacija – neodimio, geležies ir boro (NdFeB) nuolatiniai magnetai – stipriausi magnetai, kokius šiandien pajėgia pagaminti žmonija. Jų nedidelis dydis, palyginti su magnetine jėga, leidžia kurti itin mažo dydžio elektroniką.

Tokie magnetai naudojami gaminant ausines, išmaniuosius telefonus, robotus. Tačiau didžiausias jų poreikis – elektromobilių gamyboje ir jūrinio vėjo elektrinėse, kur magnetai užtikrina didesnį efektyvumą ir našumą. Retųjų žemės elementų nuolatiniai magnetai – pagrindinis Europos perėjimo prie nulinės emisijos technologijų elementas.

Retųjų žemės metalų žaliava į Narvą keliaus iš Australijos. Narvoje perdirbta į didelio efektyvumo magnetus produkcija keliaus didiesiems automobilių ir jūrinio vėjo elektrinių gamintojams Vokietijoje, Prancūzijoje ir JAV. Jau kitais metais gamykla turi pasiekti 2 tūkst. metrinių t per metus pajėgumų, jie vėliau išaugs iki 5 tūkst. t per metus. 2 tūkst. t užtektų aprūpinti daugiau nei 1 mln. elektromobilių, arba daugiau nei 1 tūkst. jūrinio vėjo elektrinių.

R. Sulemanas pabrėžė: „Neo“ prioritetas – automobilių pramonė, o ne gynybos pramonės tiekimo grandinės. Manoma, kad didžiausią susidomėjimą magnetais bent iki 2035 m. rodys elektromobilių kompanijos.

Narva yra pirmasis konkretus šio plano rezultatas ir įrodymas, kad ES – ne tik neigiamą konotaciją kelianti biurokratija.

Globalus žaidėjas

Pati gamykla – dar ir globalaus verslo atspindys. Jos savininkai – „Neo Performance Materials“ – Kanados bendrovė, kurios akcijomis prekiaujama Toronto biržoje. Didžiausias firmos akcininkas – australų miliardierius Andrew Forrestas, kapitalą susikrovęs iš Kinijai parduodamos geležies rūdos.

Estijos saugumo ekspertas Frankas Jürisas dalijasi abejone dėl A. Forresto ryšių su Pekinu. Tačiau „Neo“ skelbia atsiskirianti nuo savo gamybos pajėgumų Kinijoje, siekia visą tiekimo grandinę perkelti į Vakarus. Šiemet balandį bendrovė pardavė kontrolinį dviejų Kinijos įmonių akcijų paketą valstybiniam retųjų žemės elementų koncernui „Shenghe Resources“.

„Neo Performance Materials“ dirba Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje. Jos operacijos apima retųjų žemės elementų separavimą ir apdirbimą iki magnetinių miltelių ir magnetų gamybos.

Svarbi projekto Narvoje dedamoji – vienintelė Europoje lengvųjų retųjų žemės elementų (neodimio ir praseodimio) apdirbimo įmonė „Silmet“, esanti Silamėje, vos 30 km nuo Narvos. Iki 2024 m. pabaigos „Silmet" žaliavas tiekė Rusija, dabar rengiamasi jas priimti iš Pietų Amerikos, Afrikos, Australijos ir kitų šalių.

Kai Silamėje pradės veikti naujas retųjų žemės elementų separavimo įrenginys, Narvos magnetų gamyklai nebereikės kiniškų disprozio ir terbio. Šių sunkiųjų retųjų žemės elementų yra pridedami gaminant magnetus – jie padidina magnetų atsparumą labai aukštai temperatūrai.

Kaip teigiama „Neo Performance Materials“ techninėje dokumentacijoje, neodimis sudaro maždaug trečdalį nuolatinio magneto sudėties, likusi dalis – geležis ir boras. Kadangi neodimis praranda savo magnetinę jėgą jau esant 80 °C temperatūrai, į magnetą pridedama šiek tiek disprozio arba terbio.

Į gamybos procesą visiškai integravus „Silmet“ pajėgumus, būtų sukurta visa gamybos grandinė Europoje – nuo žaliavų perdirbimo iki gatavų magnetų gamybos.

Saugumu neabejoja

„Politico“ teigimu, skaitmeninė metamorfozė, įvykusi Estijos Vyriausybėje per pastaruosius dešimtmečius, dabar įgyvendinama Narvoje, „Neo“ gamykloje. Tai, kas prasidėjo vadinamuoju Tigro šuoliu – valstybės programa jau 1996 m. prijungti kiekvieną šalies mokyklą prie interneto – kartu su tokių įmonių kaip „Skype“, „Wise“ ir „Bolt“ gimimu sukūrė labai kvalifikuotą darbo jėgą.

„Mes vertinome daug vietų“, – „Politico“ sakė R. Sulemanas. Galiausiai, įvertinus skaitmenines galimybes, projekto licencijavimo greitį, buvo pasirinkta Narva.

„Politico“ gamyklą Narvoje pavadino sidabrine kulka pramonei, klimatui ir geopolitikai. Tačiau, nepaisant visų pastangų, Narvos gamykla viena negali išspręsti ES retųjų žemės elementų problemos. Net dirbdama visu pajėgumu, ji patenkintų tik 15 proc. ES poreikio.

Kritinių žaliavų akte ES yra užfiksavusi tikslą iki 2030 m. bloko šalyse perdirbti bent 40 proc. reikalingų kritinių mineralų ir taip sumažinti priklausomybę nuo Kinijos. Narva yra pirmasis konkretus šio plano rezultatas ir įrodymas, kad ES – ne tik neigiamą konotaciją kelianti biurokratija. „Neo“ su pasididžiavimu nurodo: gamykla Estijoje buvo pastatyta per 500 dienų.

ES reikia ne vienos tokios gamyklos, ir ne tik gamyklos. Strateginių ir tarptautinių studijų centro CSIS ekspertai neseniai paskelbtoje ataskaitoje kalba apie mokslinių tyrimų centrų poreikį. Europa turinti atkurti technologinę ekspertizę: šia linkme turi dirbti universitetai, moksliniai tyrimų centrai, pabrėžia CSIS ekspertai. „Neo“ skelbia investuosianti į Estijos švietimo institucijas – Tartu universiteto Jaunimo akademiją, Talino technologijos universitetą.

Estijos premjeras Kristenas Michelis gamyklos Narvoje atidarymą vadino naujo Europos pramoninės ateities skyriaus pradžia. „Ateitis bus kuriama Europoje. „Neo Performance Materials“ ir Narva yra to įrodymas“, – tikino ir U. von der Leyen.

Narva ir jos apylinkės su didele rusiškai kalbančia populiacija galėtų būti kitas Maskvos taikinys po Krymo, Donbaso ir likusios Ukrainos. Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakytų savo kariams įsiveržti į Estiją, miestas būtų vienas pirmųjų jų taikinių.

Tačiau „Neo“ atstovai dėl to nesijaudina. „Mes nesame geopolitinė įmonė. Seniai esame susipažinę su Estijos verslo praktika, – sakė R. Sulemanas „Politico“. – Pasakykime akivaizdžią tiesą: tai NATO šalis. Mes pasitikime Aljansu ir tikimės, kad dabartinis karas pasibaigs kuo greičiau.“