Diplomatas apie tai kalbėjo „The Atlantic Council“ surengto forumo metu Briuselyje. Jis sakė, kad NATO prioritetas yra tai, jog visos narės pasiektų naujus gynybos finansavimo rodiklius, bet karo Ukrainoje pabaiga išlieka svarbiausiu tikslu.
Rusijos karo mašinos silpninimas
„Jeigu sąjungininkai nori pasiekti taiką Ukrainoje, jie turi Rusijos karo mašiną „marinti badu“ ir nebepirkti rusiškų energetikos produktų. Kai tai įvyks, bus aiškus kelias papildomoms JAV ir Europos sankcijoms, kurios dar labiau padidintų (Rusijos – ELTA) išlaidas ir pakeistų Rusijos skaičiavimus, o ši ateitų prie derybų stalo“, – pareiškė M. Whitakeris.
Jis įvardijo Vengriją ir Slovakiją, kurios dujas ir naftą toliau perka beveik vien iš Rusijos, o taip pat ir iš Turkijos. Ambasadorius pripažino, kad prieigos prie jūros neturinčioms, bet vamzdynais naftą ir dujas gaunančioms valstybėms sunku, tačiau pabrėžė, kad svarbu priimti sudėtingus sprendimus.
Gynybos išlaidų didinimas
Kalbėdamas apie gynybos finansavimą ambasadorius sakė, kad JAV tikisi, jog NATO šalys Europoje tam skirs 5 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip sutarta per NATO viršūnių susitikimą Hagoje. Jis priminė, kad tai svarbu gynybos pajėgumams, saugumui, stabilumui ir apskritai NATO patikimumui.
Jeigu sąjungininkai nori pasiekti taiką Ukrainoje, jie turi Rusijos karo mašiną „marinti badu“ ir nebepirkti rusiškų energetikos produktų.
Ambasadorius gyrė Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ryžtą, kurios didina gynybos finansavimą akivaizdžiai suvokdamos Rusijos keliamą grėsmę.
Tačiau diplomatas pabrėžė, kad kitos didžiosios Europos šalys taip pat turi pradėti veikti. Jis paragino Ispaniją ir Italiją rimtai susirūpinti ir sakė, kad reikės toliau sekti Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės gynybos finansavimo rezultatus. Pastarosiose ekonominės sąlygos ir skolinimosi pajėgumai kelią iššūkį siekiant tikslų.
Pasikeitęs JAV požiūris
Kalbėdamas apie JAV politiką, M. Whitakeris teigė, kad prezidentas Donaldas Trumpas akivaizdžiai nusivylęs tuo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori derėtis, o į diplomatines pastangas Rusija dažnai atsako „dideliu kiekiu dronų ir raketų prieš Ukrainos miestus“.
Jis priminė, kad Rusija kare Ukrainoje kasdien praranda apie tūkstantį karių, o iš viso nuo įsiveržimo pradžios neteko apie milijono, bet užgrobė mažiau nei 20 proc. Ukrainos teritorijos.
M. Whitakeris taip pat minėjo, kad JAV parduoda geriausius pasaulyje ginklus ir amuniciją NATO sąjungininkams Europoje ir Kanadai, o jos šią ginkluotę perduoda Ukrainai. Jis paragino sąjungininkus dar greičiau pirkti ginklus, kad itin svarbi parama Ukrainai būtų nepertraukiama.
Rusijos įvykdyti oro erdvės pažeidimai
Be to, ambasadorius kalbėjo ir apie Rusijos provokacijas ore, kai jos dronai ir lėktuvai pažeidė Lenkijos, Rumunijos ir Estijos oro erdvę. Jis sakė, kad greitas NATO atsakas parodė Aljanso jėgą ir galimybes.
M. Whitakeris minėjo incidentus, kai NATO naikintuvai F-35 ir F-16 sekė ir numušė Rusijos dronus Lenkijos oro erdvėje, o Švedijos, Suomijos ir Italijos karinių oro pajėgų lėktuvai perėmė Rusijos karo lėktuvus Estijos oro erdvėje.
Jis sakė, kad Rusijos strategija prieš Aljansą remiasi „nei karo, nei taikos“ principu, o tokie ardantys veiksmai neperžengia ribos, kad Rusija išvengtų didelio masto karo su NATO.
Baigdamas kalbą JAV ambasadorius NATO pažymėjo, kad svarbu ieškoti geresnių sprendimų tam, kad būtų atsakyta į hibridines atakas ir asimetrinį karą.
