Vietoje ceremonijos R. Emanuelis sudalyvavo religiniame susitikime vienoje Tokijo šventykloje kartu su Izraelio ambasadoriumi Giladu Cohenu ir Jungtinės Karalystės ambasadore Julia Longbottom. Pastaroji taip pat nusprendė boikotuoti paminėjimo ceremoniją Nagasakyje.

1945 metų rugpjūčio 9 dieną Jungtinės Valstijos numetė atominę bombą ant Nagasakio ir pražudė 74 tūkst. žmonių, įskaitant daugelį tų, kurie išgyveno sprogimą, bet vėliau mirė nuo radiacijos sukeltų padarinių.

Atominė bomba ant Nagasakio numesta praėjus trims dienoms po pirmojo sprogimo Hirošimoje, nusinešusio 140 tūkst. žmonių gyvybių. Praėjus mažiau nei savaitei po antrojo sprogimo, rugpjūčio 15 dieną Japonija paskelbė kapituliuojanti Antrajame pasauliniame kare.

2010-aisiais tuometinis JAV ambasadorius Japonijoje Johnas Roosas tapo pirmuoju Jungtinių Valstijų atstovu, dalyvavusiu Hirošimos, o po dvejų metų – ir Nagasakio minėjime.

Nagasakio meras Shiro Suzuki pabrėžė, kad sprendimas nekviesti Izraelio ambasadoriaus į minėjimą nebuvo politinis veiksmas.

Anot jo, taip siekta išvengti galimų protestų dėl Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo Gazos Ruože ir užtikrinti sklandžią ceremonijos eigą.

Tačiau R. Emanuelis, kuris buvo eksprezidento Baracko Obamos administracijos vadovas, penktadienį atmetė šiuos teiginius.

„Manau, kad tai buvo politinis sprendimas, o ne saugumo sumetimais priimtas sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad jame dalyvauja (Japonijos) ministras pirmininkas“, – žurnalistams pareiškė jis.

R. Emanuelis pridūrė, kad priėmus tokį sprendimą Rusija ir Izraelis „moraliai prilyginamos viena kitai, nors viena šalis įsiveržė, o kita tapo invazijos auka“.

Nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos atstovai nėra kviečiami į Nagasakio ir Hirošimos atminimo ceremonijas.

„Mano dalyvavimu būtų pagerbtas šis politinis sprendimas ir politinis veiksmas. Aš negaliu to daryti ramia sąžine“, – pareiškė JAV ambasadorius Japonijoje.

Tuo metu G. Cohenas nurodė: „Izraelio valstybės ir tautos vardu reiškiame užuojautą ir palaikome Nagasakio atominės bombos aukas, jų šeimas ir Japonijos žmones.“

„Kritinė situacija“

Penktadienį vykusioje taikos ceremonijoje Nagasakio meras tiesiogiai neminėjo žydų valstybės, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl taikos pasaulyje karų Ukrainoje ir palestiniečių anklave kontekste.

„Nematant Rusijos invazijos į Ukrainą pabaigos ir baiminantis ginkluoto konflikto eskalavimo Artimuosiuose Rytuose, gali būti prarastos svarbios normos, kurių buvo laikomasi. Susiduriame su tokia kritine situacija“, – sakė Sh. Suzuki.

JAV, JK, Vokietija, Prancūzija, Italija ir Europa Sąjunga pasiuntė į Nagasakį žemesnio lygio diplomatus. Teigiama, kad jų pavyzdžiu pasekė Kanada ir Australija.

Anksčiau skelbta, kad šiame minėjime Lietuvos ambasadorių Japonijoje irgi pakeis žemesnio rango šalies diplomatas.

JK ir Vokietijos ambasados antrino R. Emanuelio komentarams apie Rusiją ir Baltarusiją, o Prancūzijos ambasados atstovas spaudai Nagasakio mero sprendimą pavadino keliančiu apgailestavimą ir abejotiną.

G. Cohenas, kuris antradienį dalyvavo panašioje atminimo ceremonijoje Hirošimoje, praėjusią savaitę pareiškė, kad Nagasakio sprendimas jo nepakviesti siunčia klaidingą žinutę pasauliui.

Ketvirtadienį JAV Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris gynė ambasadoriaus Japonijoje sprendimą.

„Manau, kad mūsų pozicija šiuo klausimu ir pagarba Japonijai, kai kalbama apie šias metines, yra gerai užfiksuota ir yra daug platesnė nei ambasadoriaus nedalyvavimas viename renginyje“, – sakė jis.

Penktadienį Japonijos vyriausiasis vyriausybės atstovas spaudai Yoshimasa Hayashi atsisakė komentuoti šį klausimą, nurodydamas, kad tai yra atminimo ceremonijos organizatorių reikalas.