Už siūlomą įstatymą balsavo 352 įstatymų leidėjai, o prieš jį – 65. Tai buvo retas dviejų partijų vienybės momentas politiškai susiskaldžiusiame Vašingtone.

Šis įstatymo projektas yra didžiausia grėsmė dalijimosi vaizdo įrašais platformai, itin išpopuliarėjusiai visame pasaulyje, bet keliančiai didelį galvos skausmą vyriausybėms ir saugumo pareigūnams dėl jos savininkų bei galimo tarnavimo Kinijos komunistų partijai.

„TikTok“ priklauso Kinijos bendrovei „ByteDance“. Daugybė JAV politikų kaltino ją naudojant „TikTok“ kaip Pekino propagandos priemonę, tačiau bendrovė tai įnirtingai neigia.

Tačiau įstatymo projekto likimas Senate nėra aiškus. Kai kurie įtakingi senatoriai nepritaria tokiam drastiškam žingsniui prieš nepaprastai mėgstamą programėlę, JAV turinčią 170 mln. vartotojų.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasirašys „Amerikiečių apsaugos nuo užsienio priešininkų kontroliuojamų programėlių aktą“ jei jis pasieks jo darbo stalą, yra sakę Baltieji rūmai.

Pagal šią priemonę, praėjusią savaitę vienbalsiai priimtą komitete, „ByteDance“ turėtų per 180 dienų parduoti programėlę. Priešingu atveju „TikTok“ būtų uždrausta „Apple“ ir „Google“ programėlių parduotuvėse Jungtinėse Valstijose.

Priemonė taip pat suteiktų prezidentui įgaliojimus priskirti kitas programėles prie grėsmių nacionaliniam saugumui, jei jas kontroliuotų šalys, laikomos priešiškomis JAV.

Vašingtono kampanijos prieš „TikTok“ atgaivinimas firmai buvo netikėtas, rašė laikraštis „The Wall Street Journal“. „TikTok“ vadovai buvo nusiraminę, kai perrinkimo siekiantis J. Bidenas praėjusį mėnesį prisijungė prie šios socialinių tinklų platformos.

„TikTok“ vadovas Shou Zi Chew (Šu Dzi Čiu) lankosi Vašingtone ir bando užsitikrinti paramą įstatymo projekto sustabdymui.

„Šis naujausias įstatymo projektas, stumiamas beprecedenčiu greičiu ir net be viešo svarstymo, kelia rimtą susirūpinimą konstitucijos [požiūriu]", – naujienų agentūros AFP matytame laiške įstatymo projekto pateikėjams rašė Michaelas Beckermanas (Maiklas Bekermanas), „TikTok“ viceprezidentas viešajai politikai.

„Niekada nerado įrodymų“

Pateikėjai, Atstovų Rūmų respublikonas Mike'as Gallagheris (Maikas Galageris) ir demokratas Raja Krishnamoorthi (Radža Krišnamurtis), taip pat Baltieji rūmai teigia, kad įstatymo projektas nėra „TikTok“ uždraudimas, jei kompanija atsisies nuo „ByteDance“.

Kinija trečiadienį įspėjo, kad toks žingsnis neišvengiamai atsisuks prieš Jungtines Valstijas.

„Nors Jungtinės Valstijos niekada nerado įrodymų, kad „TikTok“ kelia grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, jos nesiliovė slopinusios „TikTok“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas). Jis tai pavadino ujimu.

Respublikonų įstatymų leidėjai pritarė šiam įstatymo projektui ir taip neįprastai pasipriešino buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Nors anksčiau kalbėjo kitaip, D. Trumpas pirmadienį sakė nepritariantis draudimui, pirmiausia dėl to, kad jis sustiprintų „Meta“, kuriai priklauso „Instagram“ ir „Facebook“. Feisbuką eksprezidentas yra pavadinęs žmonių priešu.

Kai D. Trumpas buvo prezidentas, jis bandė paveržti „Tiktok“ kontrolę iš „ByteDance“, bet jam sutrukdė JAV teismai.

D. Trumpas neigė kaltinimus, kad savo nuomonę pakeitė dėl svarbaus „TikTok“ investuotojo Jeffo Yasso (Džefo Jaso), aukojančio jo rinkimų kampanijai.

„Manau, kad Senate jis mirs, – apie teisės aktą sakė D. Trumpo sąjungininkė Atstovų Rūmų narė Nancy Mace (Nensi Meis). – Tai ne mūsų darbas.“

Kitos pastangos uždrausti „TikTok“ žlugo. Prieš metus pasiūlytas įstatymo projektas nebuvo priimtas daugiausia dėl susirūpinimo žodžio laisve.

Montanoje priimtą valstijos įstatymą dėl šios platformos uždraudimo sustabdė federalinis teismas, įtarus, kad įstatymu buvo pažeistos konstitucinės teisės, susijusios su žodžio laisve.

„TikTok“ kategoriškai neigia bet kokius ryšius su Kinijos vyriausybe ir teigia persitvarkiusi taip, kad JAV vartotojų duomenys liktų JAV teritorijoje.