Buvusi JAV Federalinio rezervų banko vadovė savo neįprastai tiesmukus komentarus paskelbė kai Europa nesutaria, kokius žingsnius žengti toliau, kad būtų galima paremti bloko ekonomiką ir paskatinti atsigavimą po pandemijos.

„Žvelgiant į ateitį, svarbu, kad šalys narės rimtai apsvarstytų papildomas fiskalines priemones, kad būtų galima užtikrinti tvirtą vidaus ir pasaulio atsigavimą“, – sakoma J. Yellen iš anksto paruoštoje kalboje, kurią ji pasakys per ES finansų ministrų susitikimą Briuselyje.

Nors J. Yellen pagyrė ligšiolinį ES ekonominį atsaką į pandemiją, iždo sekretorė pažymėjo: „Manau, visi galime sutikti, kad neapibrėžtumo lygis išlieka didelis.“

J. Yellen, be kita ko, patarė, kaip ateityje pertvarkyti ES biudžeto taisykles, ir nurodė, kad valstybės ateityje turėtų turėti galimybę sparčiai atsakyti į krizę, net jei tai reikštų deficitą ir skolą. „Esminis ilgalaikio atsigavimo aspektas yra tokios ES fiskalinės sistemos sukūrimas, kuri būtų pakankamai lanksti, kad šalys galėtų ryžtingai reaguoti į krizes“, – kalbėjo ji.

JAV iždo sekretorė nurodė, kad, smogus sunkiai krizei, ES išlaidų taisyklės neturėtų lemti „procikliškų ekonominių rezultatų“, t. y. taupumo.

Tai prieštarauja veiksmų planui, kurio Europa ėmėsi euro zonos skolų krizės metu, kai ES, vadovaudamasi Vokietijos nurodymais, gerokai sumažino tokių krizės paveiktų šalių, kaip Graikija, Portugalija ir Airija, biudžetus.

Tačiau per pandemijos sukeltą krizę Europa nuėjo kitokiu keliu ir 27 bloko narės priėmė istorinį 750 mlrd. eurų dydžio ekonomikos gelbėjimo paketą. Planą nuspręsta įgyvendinti nepaisant fiskaliniu požiūriu konservatyvių šalių, kaip Nyderlandai, priešinimosi, joms reikalaujant, kad finansinę pagalbą gausiančios, tačiau giliai įsiskolinusios šalys mainais į lėšas įgyvendintų griežtas reformas.