Pasauliui reikalaujant uždaryti Gvantanamo kankinimo įstaigą, smūgį sudavė ir Amerikos teismas

JAV Aukščiausiasis Teismas (AT) išmušė pagrindą iš po kojų Džordžui V. Bušui, nustatęs, kad jo administracija neturi įgaliojimų karo tribunoluose teisti įtariamuosius terorizmu. Teoriškai teismas nepaliko kitos išeities, kaip tik paleisti kalinius, teigia BBC.

O. bin Ladeno vairuotojo pergalė

Prezidentas Dž.V.Bušas nurodė po rugsėjo 11-osios išpuolių įsteigti karinius tribunolus “Al Qaeda” nariams ir Talibano šalininkams. AT nusprendė, kad karo tribunolo sukurta sistema prieštarauja Ženevos konvencijai ir JAV kariuomenės įstatymams.

Teismas palaikė buvusio Osamos bin Ladeno vairuotojo Salimo Ahmedo Hamdano mėginimą nuginčyti savo teismo procesą. S.A.Hamdanas yra vienas iš dešimties Gvantanamo kalinių, stojančių prieš karo tribunolą. Jis pareikalavo civilinio arba karinio teismo. Jame kaltintojai susidurtų su daugiau kliūčių. BBC pažymi, kad tokių teismų atveju daugelį kalinių tektų paleisti ir sugrąžinti namo.

“Manau, mums tai - fantastiška pergalė. Tai griežtas AT atkirtis prezidentui Dž.V.Bušui. Teismas aiškiai pasakė, kad prezidentas nėra viršesnis už įstatymą ir kad Gvantaname laikomi žmonės turi visas teises, ir karo tribunolai yra akivaizdžiai neteisėti”, - naujienų agentūrai “Reuters” sakė S.A.Hamdano advokatas Zacharijus Kacnelsonas.

Parodymai išgaunami kankinimais

Advokatas dirba britų firmoje, atstovaujančioje 36 Gvantanamo kaliniams. Jis gina Etiopijos gyventoją Binjamą Mohamedą, kuris kartu su dar devyniais sulaikytaisiais turi stoti prieš karo tribunolą.

Anot jo, B.Mohamedo atvejis yra pavyzdys, kodėl sulaikytieji ir jų advokatai bijo karo tribunolų, turinčių įgaliojimus išklausyti slaptus parodymus bei remtis įrodymais, gaunamais kankinant.

Pasak Z.Kacnelsono, jo ginamasis B.Mohamedas buvo suimtas Pakistane. Iš pradžių jis pusantrų metų laikotarpiui buvo išsiųstas į Maroką, paskui 5 mėnesius jį laikė amerikiečių stovykloje Afganistane, o 2004 metais buvo perkeltas į Gvantanamo kalėjimą. Maroke tik po kankinimų vyras prisipažino buvęs teroristų tinklo “Al Qaeda” narys ir norėjęs susprogdinti pastatus, kuriuose įvestos gamtinės dujos.

Anot advokato, B.Mohamedą žiauriai kankino. “Paprastame baudžiamajame teisme teisėjas atmestų jo prisipažinimą”, - teigė advokatas. Z.Kacnelsonas pasakojo laukiantis kitos kelionės į Gvantanamą, kad galėtų B.Mohamedui pranešti gerą žinią apie AT sprendimą.

Prezidentas nenori paleisti “žudikų”

Dž.V.Bušas ketvirtadienį pareiškė, kad dar nesusipažino su AT sprendimu, tačiau pažadėjo į jį žiūrėti rimtai. Anot prezidento, jis konsultuosis su Kongresu dėl to, kad kariniai tribunolai, teismo nuomone, pažeidė JAV karinius įstatymus ir Ženevos konvenciją.

Bet prezidentas taip pat sakė, kad turi saugoti amerikiečius nuo “žudikų”, kurių nenori paleisti į gatvę, pranešė BBC.

Atrodo, kad Dž.V.Bušas buvo sutrikęs dėl AT sprendimo. Kai du žurnalistai paklausė jo nuomonės apie tą patį, atsakydamas antram neiškentė nepridūręs: “Man gaila, bet jūs to jau klausėte”.

BBC pranešė, kad Senatas gali pasistengti priimti įstatymą, kuris leistų daryti tai, ką uždraudė Aukščiausiasis teismas.

Pentagonas atsisakė komentuoti AT sprendimą. Pentagono atstovas spaudai Brajanas Vitmanas teigė, kad žinyba studijuoja teismo sprendimą. Anot jo, kalėjimas reikalingas pavojingiems nusikaltėliams laikyti ir vertingai informacijai iš jų rinkti. JAV karo bazėje Kuboje 2002 metų sausį įsteigtame kalėjime dabar yra apie 450 kalinių.

“Gvantanamo kalėjimas yra svarbus sulaikymo ir žvalgybinės informacijos kaupimo centras. Tie žmonės yra pavojingi. Daugelis jų žadėjo grįžti į kovą, jeigu bus paleisti. Šioje vietoje mes galime sužinoti apie teroristų tinklus, jų operacijas, veiklą. Tai leidžia užkirsti kelią ateities išpuoliams”, - sakė B.Vitmanas.

JT pateikė įrodymus

Jungtinės Tautos (JT) savo ataskaitoje jau vasarį išplatino ataskaitą, kurioje apkaltino JAV kalinių kankinimu. Remiantis nuotraukomis ir filmuota medžiaga pateikta išvada, kad kai kurie į Gvantanamą vežami kaliniai buvo surakinti grandinėmis, negalėjo nieko matyti, buvo spardomi ar išrengiami.

Nors leidžiamas visiškas kalinių izoliavimas gali trukti iki 30 dienų, kai kurie jų į vienutę būdavo grąžinami po labai trumpos pertraukos ir “pusiau izoliuoti gyveno iki 18 mėnesių”, nurodoma ataskaitoje.

JT atstovai nurodė ir kalinių, paskelbusių bado streiką, priverstinį maitinimą specialiais vamzdeliais pro nosį, kuris sukėlė stiprų skausmą, kraujavimą ir vėmimą. Į Gvantanamo kalėjimą be apribojimų gali patekti tik Raudonojo Kryžiaus atstovai.

BBC balandį pavyko per advokatą pakalbinti vieną Gvantanamo kalinį iš Kuveito. Jis pasakojo mylėjęs Ameriką, džiaugėsi, kad jo šalis buvo išlaisvinta nuo Sadamo Huseino. Tačiau jo nuomonė pasikeitė patekus į kalėjimą. “Aš netikiu, kad amerikiečiai žino, kas čia vyksta”, - sakė jis.