„Prezidentas D. Trumpas pakvietė premjerą B. Netanyahu atvykti į Vašingtoną ir susitikti su juo vasarį“, – sakoma pranešime.

„Galutinė vizito data bus nustatyta artimiausiomis dienomis“, – sakoma jame.

Likus kelioms valandoms iki lyderių pokalbiu telefonu, kuris, kaip nurodoma pranešime, buvo „labai šiltas“, Izraelis suteikė leidimą statyti dar kelis šimtus žydų naujakurių namų Rytų Jeruzalėje.

Tačiau potencialus planas aneksuoti didelę Vakarų Kranto žydų nausėdiją vienašališkai buvo atidėtas iki B. Netanyahu ir D. Trumpo susitikimo.

Naujasis JAV prezidentas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad jo pokalbis su Izraelio premjeru buvo „labai mielas“, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Bendra vizija

„Abu lyderiai aptarė branduolinį susitarimą su Iranu, taikos procesą su palestiniečiais ir kitus klausimus“, – nurodė B. Netanyahu biuras.

„Premjeras išreiškė savo norą artimai dirbti su prezidentu D. Trumpu, kad sukurtų bendrą viziją, kaip regione turėtų būti stiprinama taika ir saugumas“, – sakoma pranešime.

D. Trumpas išreiškė tvirtą palaikymą Izraeliui ir per savo rinkimų kampaniją žadėjo pripažinti Jeruzalę šalies sostine, nors šio miesto statusas ginčijamas.

Visgi Baltieji rūmai sekmadienį nebeakcentavo ankstesnių pareiškimų, kad Amerikos ambasados perkėlimas iš Tel Avivo į Jeruzalę yra neišvengiamas.

„Aptariant netgi šį klausimą esame tik pačiose pirminėse stadijose“, – naujienų agentūrai AFP sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Seanas Spiceris (Šonas Spaiseris).

Ragina blokuoti

Kaip ir kitų galingųjų šalių, JAV ambasada lieka Tel Avive, kol bus išspręstas Izraelio ir Palestinos konfliktas ir bus nustatytas Jeruzalės statusas.

Izraelis Rytų Jeruzalę užėmė per 1967-ųjų šešių dienų karą, o vėliau ją aneksavo, bet šito niekada nepripažino tarptautinė bendruomenė. Izraeliečiai visą Jeruzalę laiko savo amžina ir nedaloma sostine.

Tuo tarpu palestiniečiai nori, kad Izraelio užimta Rytų Jeruzalė taptų jų būsimos valstybės sostine.

Jungtinės Valstijos, svarbiausios Izraelio sąjungininkės, kasmet šios šalies gynybai skiria 3 mlrd. dolerių per metus, bet buvęs prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) nebuvo patenkintas izraeliečių nausėdijų statybomis.

Jo administracija nepasinaudojo savo veto teise per gruodžio 23-osios Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos balsavimą dėl rezoliucijos, smerkiančios nausėdijas ir taip atvėrė kelią ją priimti. Tuo tarpu D. Trumpas šią rezoliuciją ragino blokuoti.