Jungtinių Valstijų kosmoso agentūra ketvirtadienį mini erdvėlaivio „Challenger“ sprogimo 30-ąsias metines, žadėdama įamžinti žuvusių septynių jo įgulos narių atminimą, tęsdama pastangas surengti pilotuojamą skrydį į Marsą.

Vainikų padėjimo ceremonijos planuojamos Arlingtono nacionalinėse kapinėse Virdžinijoje ir Kennedy (Kenedžio) kosminiame centre Floridoje. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija pagerbs ne vien septynis žuvusius „Challenger“ astronautus, bet ir kitų kosminės programos katastrofų aukas.

„Kosmoso tyrimai yra vienas iš sudėtingiausių mūsų vykdomų užmojų, o nuo „Apollo 1“ iki „Challenger“ ir „Columbia“ narsūs amerikiečiai sudėjo didžiausių aukų mūsų pastangose pasiekti naujas ribas, tyrinėti naujus paribius“, – sakoma JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) pranešime kasmetinės NASA Atminties dienos proga.

„Vis dėlto, nepaisant pavojų, mes toliau siekiame žvaigždžių, – rašoma jame. – Pradedant naujomis partnerystėmis su privačia pramone, baigiant novatoriškais išradimais, kuriuos amerikiečiai pasiims į Saulės sistemą ir galiausiai į Marsą - mes toliau tęsime savo atradimų žygį.“

Tuojau po to, kai pradėjo savo pirmąją kadenciją, B.Obama atšaukė NASA programą, turėjusią vėl nuskraidinti žmonių į Mėnulį, sakydamas, jog jam priimtiniau nukreipti lėšas tolimojo kosmoso tyrimams.

2011 metais taip pat buvo oficialiai baigta „Space Shuttle“ tipo daugkartinio naudojimo erdvėlaivių programa.

Atlikus šį žingsnį, Jungtinės Valstijos liko be aparatų, galinčių skraidinti žmones į kosmosą.

Kol kas pasaulio astronautai skraido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) Rusijos kosminėmis kapsulėmis „Sojuz“, o JAV privačios bendrovės „Boeing“ ir „SpaceX“ deda pastangas, kad nuo 2017 metų būtų galima pradėti naudoti jų sukurtus erdvėlaivius.

Tuo tarpu NASA kuria tolimųjų kosminių skrydžių kapsulę „Orion“.

Amžina pagarba

Šeši NASA astronautai ir Christa McAuliffe (Krista Makolif), kuri turėjo tapti pirmąja į kosmosą pakilusia mokytoja, žuvo, kai „Challenger“ sprogo praėjus 73 sekundėms po starto.

NASA nustatė, kad katastrofą nulėmė gedimas kietojo kuro raketiniame greitintuve.

Kita „Space Shuttle“ erdvėlaivio katastrofa įvyko 2003 metų vasario 1-ąją, kai „Columbia“ subyrėjo grįždama į Žemės atmosferą. Tąsyk taip pat žuvo visi septyni įgulos nariai.

NASA vėliau paskelbė, kad starto metu nuo išorinio degalų bako atskilęs termoizoliacinio putplasčio gabalas pažeidė vieną „Columbia“ sparną, todėl erdvėlaivis subyrėjo likus 16 minučių iki nusileidimo.

JAV kosmoso agentūra taip pat pagerbė tris astronautus, žuvusius per gaisrą išbandant erdvėlaivio „Apollo 1“ kapsulę, kai Jungtinės Valstijos pradėjo ruoštis pasiųsti žmones į Mėnulį.

„Šia iškilminga proga stabtelime savo įprastuose darbuose ir prisimename, – sakė NASA administratorius Charlesas Boldenas (Čarlzas Boldenas). – Kai surengsime kelionę į Marsą, jie bus su mumis. Jiems skiriama mūsų amžina pagarba, meilė ir padėka.“