Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama apsisprendė. Telefonu kalbėjęs su Čekijos premjeru jis pranešė įšaldysiantis planus dislokuoti Rytų Europoje priešraketinės gynybos (PRG) skydo elementus.

Komentuoti atsisakė

Pokalbio faktą patvirtino Čekijos pareigūnai, o šalies žiniasklaida atskleidė ir jo tūrinį. Tačiau žurnalistų spėliojimų Čekijos vyriausybės atstovas spaudai Romanas Prorokas atsisakė komentuoti. Detalių apie B.Obamos ir premjero Jano Fischerio pokalbį jis nepateikė, tik pasakęs, jog J.Fischeris vėliau apie šį pokalbį informavo Čekijos prezidentą Vaclavą Klausą.

"Galiu patvirtinti, kad B.Obama skambino ponui J.Fischeriui dėl šio klausimo. Ponas J.Fischeris vėliau perdavė informaciją prezidentui V.Klausui", - sakė R.Prorokas.

Tiesa, pareigūnas užsiminė, kad JAV greičiausiai atsisakys planų dislokuoti PRG elementus Rytų Europos šalyse. Pasak jo, JAV valstybės sekretorės pavaduotoja ginklų kontrolės ir tarptautinio saugumo reikalams Ellen Tauscher vėliau ketvirtadienį oficialiai informuos Čekijos ir Lenkijos pareigūnus apie B.Obamos sprendimą.

Bloga žinia Rytų Europai

Neigiamo sprendimo laukia ir lenkai. "Deja, labiausiai tikėtina, kad JAV administracija visiškai atsisakys šio plano", - sakė Lenkijos parlamente valdančiajai Pilietinės platformos partijai atstovaujantis Jarosławas Gowinas.

Jo nuomone, tai bloga žinia visoms Rytų Europos šalims. "Tai patvirtintų, kad Rytų Europa nėra B.Obamos administracijos dėmesio centre", - sakė jis.

O vienas aukštas Lenkijos užsienio politikos patarėjas netgi mano, kad atsisakyti šių planų būtų nenaudinga ir JAV. Vašingtono politika Rytų Europoje, jo nuomone, tokiu atveju patirtų "nesėkmę".

"Jeigu tai būtų patvirtinta, ilgalaikė JAV administracijos politika, susijusi su šia Europos dalimi, patirtų nesėkmę", - sakė Aleksanderas Szczygłas, Lenkijos prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Pasak jo, JAV planai dislokuoti PRG skydo elementus Rytų Europoje buvo svarbūs ne vien kariniu, bet ir "politiniu ir strateginiu" atžvilgiu.

Praeitais metais Varšuva ir Jungtinės Valstijos, kurioms tuo metu vadovavo prezidentas George'as W.Bushas susitarė iki 2013 m. dislokuoti Lenkijoje dešimt raketų gaudytuvų. Čekijoje planuota įkurdinti šios sistemos radiolokatorių stotį.

Pagal Varšuvos ir Vašingtono sutartį Lenkijoje taip pat turėjo būti dislokuota JAV priešlėktuvinių raketų "Patriot" baterija.

Irano grėsmė nedidelė

Apie Baltųjų rūmų ketinimą atsisakyti ankstesnės administracijos planų pirmasis pranešė JAV dienraštis "The Wall Street Journal". Ketvirtadienį leidinys paskelbė, kad Vašingtonas ketina įšaldyti Rusijai didelį nerimą kėlusius planus įkurdinti PRG sistemos bazes Lenkijoje ir Čekijoje.

"The Wall Street Journal" citavo neįvardytus ankstesnės ir dabartinės JAV administracijos pareigūnus, kurie sakė, kad Jungtinės Valstijos savo sprendimą grįs išvada, jog Irano grėsmė nėra tokia jau didelė. Teherano plėtojama tolimojo nuotolio raketų programa dar ilgai nebus įgyvendinta, tad grėsmė JAV žemyninei daliai ir didžiųjų Europos šalių sostinėms nėra didelė.

Pasak laikraščio, B.Obamos sprendimą tikriausiai pasveikins Maskva. Greičiausiai taip ir atsitiks, tačiau Kremliaus atstovai kol kas laukia oficialaus šios informacijos patvirtinimo. "Jeigu JAV iš tikrųjų ketina atsisakyti savo planų dislokuoti PRG Lenkijoje ir Čekijoje, tai šitai, be abejo, gera naujiena", - sakė agentūrai "Interfax" vienas Rusijos informacijos ir spaudos departamento pareigūnas.

Nepaisant neigiamos nuomonės

Ankstesnės JAV prezidento G.W.Busho administracijos planai dislokuoti Lenkijoje 10 raketų gaudytuvų, o Čekijoje - radiolokatorių stotį, sulaukė šių šalių vyriausybių pritarimo. Tačiau sukiršino visuomenę. Prieš JAV planus Čekijos ir Lenkijos gyventojai įnirtingai protestavo kelerius pastaruosius metus. PRG sistemos radarą planuota įrengti Brdų karinėje bazėje, esančioje už 90 kilometrų į pietvakarius nuo Prahos. Šio plano kritikai baiminasi, kad radiolokatorių sutikusi priimti Čekija gali tapti teroristų taikiniu.

G.W.Busho administracija tvirtino, jog PRG skydo elementų dislokavimas Rytų Europoje būtų strateginis atsakas į Irano ir kitų nedraugiškų Artimųjų Rytų valstybių keliamas grėsmes. Maskva išreiškė pasipiktinimą Vašingtono planais. Kremliaus nuomone, tai prieš Rusiją nukreiptas žingsnis.

Padės susitarti su Rusija

Įtarimų, kad B.Obama keis ankstesnės Baltųjų rūmų administracijos planus, buvo ir anksčiau. Šių metų rugpjūčio pabaigoje Lenkijos laikraštis "Gazeta Wyborcza" pranešė, kad B.Obamos administracija ketina atsisakyti PRG sistemos "trečiojo pozicinio rajono", kurį buvo numatyta sukurti Lenkijoje ir Čekijoje.

Išvados dėl PRG turi būti padarytos jau kitą savaitę pasibaigus du mėnesius trukusiam tyrimui, kuris buvo atliekamas prezidento B.Obamos nurodymu. Ekspertai primena, jog peržiūrėti planus dėl PRG JAV prezidentas žadėjo per Rusijos ir Amerikos vadovų susitikimą liepą Maskvoje.

Manoma, kad šis Vašingtono žingsnis padės susitarti su Rusija ir parengti naują Rusijos ir JAV sutartį dėl strateginės puolamosios ginkluotės (SPG) sumažinimo. Anot ekspertų, PRG klausimas buvo vienintelė rimta kliūtis derybose dėl naujos SPG sutarties.

Po sutarties pasirašymo branduolinių užtaisų skaičius turės būti ne didesnis kaip - 1500-1675 vienetai, o jų raketų-nešėjų - 500-1100 vienetų.