Ar planas dar didinti mokesčius gyventojams yra protingas ir ne per daug skubotas, kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

– Kokioje pozicijoje pagal sumokamus mokesčius Lietuva yra?

– Esame maždaug viduryje, bet tikrai yra šalių, kur mokesčių našta (jeigu skaičiuotume drauge su socialiniais mokesčiais) yra gerokai mažesnė nei Lietuvoje.

– Kokios tai šalys?

– Tai yra EBPO šalys. Yra Lenkija, yra ir Japonija, ir Kanada, Islandija, Jungtinės Valstijos, Australija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jie moka mažiau mokesčių nei lietuviai?

– Taip, jeigu sumuojame gyventojų pajamų, „Sodros“ ir sveikatos draudimo mokestį, jų suminė našta yra mažesnė.

– Gyventojams.

– Taip.

– Vadinasi, vidutinis amerikietis, kanadietis, japonas ar lenkas moka mažiau mokesčių nei mes dabar, o mokėsime dar daugiau.

– Tikiuosi, kad Vyriausybė įsiklausys į šiuos argumentus. Labai svarbu, kad Lietuva išliktų konkurencinga savo regione. Aplink mus yra šalys, tokios kaip Lenkija, kurios vilioja investuotojus ir savo rinkos dydžiu, ir tikrai turi labai imlią darbo rinką. Pas mus yra ir darbuotojų stoka, atlyginimai auga, našumas neauga. Taigi, investuotojams yra labai daug atgrasančių aplinkybių.

– Jie ir sako, kad čia darbo jėga nėra pigi.

– Nėra pigi, nes mūsų vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei 2 tūkst. eurų.

– Mums galbūt ir nereikia būti pigiais.

– Tikrai niekas nežada grįžti atgal. Jeigu mums reikia finansuoti gynybos biudžetą, didinamos socialinės išmokos – kaip tai geriausia padaryti? Pirmąjį šių metų ketvirtį parodėme stulbinamus rezultatus. Gyventojų pajamų mokesčio buvo sumokėta 12 proc. daugiau nei pernai. Atrodytų, kam reikia kelti mokestį ir atgrasyti žmones, kurie jį šiandien moka čia, jeigu galime taip išauginti mūsų biudžetą vien tik iš ekonomikos augimo?

– Akivaizdu, kad to neužtenka, jeigu svarstoma įvesti didesnį mokestį. Lietuviai ir portugalai uždirba vienodai, bet portugalai moka bene daugiausiai mokesčių Europoje. Ar tai nėra pavyzdys, kad Portugalija, mokėdama tiek mokesčių, gyvenimo kokybe eina žemyn?

– Galima ir taip pažiūrėti. Be to, Portugalija tikrai nėra rizikingoje geopolitinėje situacijoje. Mums reikia lygintis su tais, kurie yra šalia mūsų. Labai svarbus yra įmonių pelno mokestis. Neretai Lietuva yra lyginama su Estija, Latvija, sakoma, kad ten neva pelno mokestis yra šiek tiek didesnis, bet ten nėra dividendų mokesčių. Kai viską susumuojame, paaiškėja, kad Lietuvoje galiausiai reikia sumokėti beveik 30 proc., o Estijoje ir Latvijoje – apie 20–22 proc.

– Verslai tuoj norės keltis pas kaimynus.

– Daugelis lietuvių turi verslus, registruotus Estijoje.

– Pakalbėkime apie pokyčius, kurie artinasi. Dar nėra faktas, kad mokesčiai būtinai didės, bet bent jau kol kas kalbama apie tai ir planuojama tai daryti. Kaip yra kitose šalyse, kurios mums yra artimiausios? Ar yra tokia valstybė, kuri taip pat kels mokesčius šiais metais? Ar mes čia kažkuo unikalūs?

– Žinome, kad estai pradėjo kelti mokesčius jau prieš keletą metų. Tiesa, jie labai iš anksto perspėjo gyventojus, ir jie turėjo bent dvejus metus pasiruošti tam mokesčių didinimui. Dabar jie pamatė, kad ekonomika yra visiškai atšalusi, tad sustojo, ir pelno mokesčio padidinimas yra naikinamas. Taip pat galvojama, kad gyventojų pajamų mokesčio didinti nebeverta.

– O mažinti?

– Apie mažinimą galvoja Vokietija – numatyta kasmet mažinti pelno mokestį po 1 proc. Suomija, berods, mažina pelno mokestį nuo 20 iki 18 proc. Labai svarbu, kad šalys, kurios mato poreikį finansuoti gynybą, labai pradeda taupyti savo socialines išlaidas – pradedant nuo Jungtinės Karalystės, Vokietijos, tos pačios Suomijos. Visur yra žadama peržiūrėti bedarbių pašalpų mokėjimo pagrindus, tad žmonės neliktų bedarbiais tuo metu, kai darbo rinka yra labai imli ir galima labai lengvai įsidarbinti. Vokietija taip pat numato 8 proc. sumažinti valdžios institucijų išlaidas. Yra tikrai žiūrima labai sveikai ir blaiviai į tas galimybes, kurias teikia valstybės institucijos.

– Kalbant apie sveiką ir blaivų požiūrį, galbūt ir likime ties estų pavyzdžiu, nes mums aktualu. Sakėte, kad žmonės buvo įspėti – čia gali būti esminis momentas, nes visi esame šokiruoti. Jeigu žmogus pasiruošia finansiškai ir morališkai, galbūt visai kitaip reaguotų į tą mokestį.

– Taip, jie praktiškai prieš dvejus metus jau žinojo, kad nuo 2024 metų bus didinamas keliais procentais toks mokestis. Šešių mėnesių perspėjimo terminas tikrai nėra pakankamas. Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė prisipažino, kad jie nespėjo pasiruošti pelno mokesčio padidinimui 1 proc. ir išsiuntinėjo prašymus mokėti mokestį pagal seną tarifą. Matome, kad ne tik įmonės nespėjo pasiruošti, bet ir valdžios institucijos. Čia, atrodytų, yra tik elementarus tarifo klausimas. Perėjimas prie progresinių mokesčių reiškia, kad atsiranda labai daug skirtingų laiptelių, žmonės pradės tarp tų laiptelių važinėti. Mokesčių inspekcijai taip pat reikia visiškai kitokių pajėgumų, nes dabar, kai mokestis yra praktiškai vienodas visiems, labai paprasta, skaidru ir nedaug motyvų žmonėms žaisti ir slėpti tą mokestį. Pasiruošimo visiems reikia tikrai daug didesnio nei šeši mėnesiai.