Plačiau apie tai, ko verti tokie Kremliaus spėliojimai, papasakojo Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala.
– Kremlius labai to norėtų ir apie tai kalba nuo pat invazijos pradžios. Lūkestis iš Kremliaus pusės buvo, kad agresorius tik kelias savaites susidurs su spaudimu ir kad Ukraina netrukus nebegaus palaikymo iš Vakarų. Kol kas tie lūkesčiai neišsipildė, bet JAV priimti sprendimai pastarosiomis dienomis verčia šiek tiek nuogąstauti.
Tai tikrai nėra tragedija – dar yra paramos iš anksčiau paskirtų paketų. Matosi, kad ir toliau didesnė dalis respublikonų ir demokratų toliau remia Ukrainą ir ieškos priemonių, kaip tai galėtų būti patvirtinta konkrečiais, priimtais sprendimais. Bet akivaizdu, kad rinkiminis kontekstas, politinės kampanijos kontekstas, gali Ukrainą paversti įkaite ir apsunkinti tolimesnius sprendimus dėl paramos tiekimo. Todėl yra labai svarbu, kad būtų priimti ilgesnio laikotarpio ir didesni paramos paketai, kad nereikėtų šio klausimo svarstyti kas kelis mėnesius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Pats J. Bidenas yra pasakęs, kad parama Ukrainai yra neginčijama. Tačiau tai, ką daro tie patys Kongreso respublikonai, gali sutrukdyti J. Bidenui palaiminti tą paramą, kad ji nenutrūktų. Kaip įvykiai JAV klostysis toliau?
Pagal kai kuriuos skaičiavimus, Europos šalys daro dėl Ukrainos netgi daugiau nei JAV.
– Akivaizdu, kad respublikonų partija susiejo klausimą dėl tolimesnės paramos Ukrainai su JAV sienos saugumu ir imigracijos politika. Kitaip tariant, respublikonai nori išsireikalauti tam tikrų nuolaidų iš demokratų partijos. Tolimesnė parama Ukrainai bus įmanoma tik tokiu atveju, jei tie sprendimai dėl sienos bus priimti. Tai nėra labai palanku Ukrainai. Be abejo, imigracijos tema JAV tikrai nevienija partijų, o jas labiau skaldo. Tad yra tikimybė, kad dėl to sprendimai, susiję su Ukraina, gali būti sunkesni. Bet tuo pačiu tai atveria galimybę, kad respublikonų dalis, kuri tvirtai remia Ukrainą, pasiūlys didelius paramos paketus tam, kad išvengtų komplikacijų ateityje. Bus ieškoma būdų toliau remti Ukrainą, net jei partijos dalis tam prieštaraus ar bandys susieti klausimus su visiškai kitomis temomis.
– Maskva jau seniai tikisi, kad ne tik JAV, bet ir kitos Vakarų šalys pavargs remti Kyjivą. Galimai tarp Vakarų sąjungininkių gali kilti nesutarimai. Ar pagrįsti tokie Kremliaus pamąstymai? Gal jau yra šalių, kuriose vyksta kažkas panašaus?
– Matome, kad rinkiminis kontekstas iškelia paramos Ukrainai klausimą, jį supriešina su siekiu dalį lėšų orientuoti tų valstybių vidaus problemoms spręsti. Tą matome Lenkijoje. Ten vyksta rinkiminė kampanija ir santykiai su Ukraina šiek tiek paaštrėjo ir komplikavosi. Tą matome ir JAV, ir Slovakijoje. Daliai politikų tai buvo terpė pareikšti, kad pirmiausiai turime koncentruotis į vidaus aktualijas, o ne į užsienio politiką. Bet greičiausiai po rinkimų ši tema bus šiek tiek mažiau kontroversiška ir tai leis priimti sprendimus, kurie būtini, kad parama Ukrainai nenutrūktų. Kad šitas kampanijos motyvas būtų mažiau įtakingas, išeitis yra susitarti dėl ilgalaikių paketų Europos Sąjungos mastu.
– Šios savaitės Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų suvažiavimas Kyjive galbūt kaip tik rodo, kad ta vienybė tikrai neaižėja. Galbūt Europa tokiais viešais pasidemonstravimais bando įtikinti ir JAV sekti šiuo pavyzdžiu?
– Tikrai taip. Didesnė europiečių dalis nori, kad Ukrainai ir toliau būtų teikiama finansinė parama, nori, kad Ukraina sėkmingai gintų savo valstybę, o tuo pačiu ir visą Europą. Nepaisant atskirų politinių jėgų, tai yra tendencija, kurią reikėtų palaikyti. Simbolinis vizitas į Kyjivą tik dar kartą patvirtina, kad Europos šalims be galo svarbu parodyti, kad remia ne tik JAV, bet ir Europos šalys. Pagal kai kuriuos skaičiavimus, Europos šalys daro dėl Ukrainos netgi daugiau nei JAV. Europos Sąjungos žadėta ir suteikta parama Ukrainai jau pranoksta JAV paramą. Nepaisant to, tam tikri Amerikos politikai ir toliau kartoja, kad Europa nieko nedaro ir yra priversti remti geografiškai labai tolimą šalį.
