Europos Parlamentas trečiadienį per balsavimą pritarė José Manuelio Barroso paskyrimui Europos Komisijos (EK) pirmininku antrai penkerių metų kadencijai.

Paramą užsitikrino iš anksto

Už 53-ejų metų centro dešiniųjų lyderio perrinkimą Europos Komisijos vadovu pasisakė 382 iš 736 europarlamentarų. Prieš J.M.Barroso paskyrimą balsavo 219 Bendrijos įstatymų leidėjų. Kiti europarlamentarai balsavime nedalyvavo arba balsavimo metu susilaikė. Balsavimas vyko Strasbūro mieste Prancūzijoje.

J.M.Barroso, kuris buvo vienintelis kandidatas į EK pirmininko postą, jau anksčiau užsitikrino 27 ES valstybių vadovų paramą. Jo perrinkimu buvo beveik neabejojama, nes centro dešinieji yra pagrindinė politinė jėga Europarlamente.

Kadencija nenutrūks

Didele Europos įstatymų leidėjų balsų persvarą patvirtintas J.M.Barroso padėkojo jį parėmusiems įstatymų leidėjams. Jis patikino, kad jo kadencija nenutrūks, net jeigu kitais metais įsigalios Lisabonos sutartis, kurioje numatomos didelio masto ES reformos.

"Esu Komisijos pirmininkas, todėl mano partija taps Europa, - sakė J.M.Barroso. - Tie, kad nori dalyvauti šioje jaudinančioje kelionėje - Europos integracijoje - jie turi užtikrinti būtiną konsensusą dėl suvienytos Europos".

Naujai išrinktą EK pirmininką iš karto po balsavimo pasveikino Europos Parlamento vadovas Jerzy Buzekas. "Leiskite pasveikinti naujai išrinktą pirmininką kaip (Europos) Komisijos pirmininką. Mūsų laukia daug darbo. Susidursime su daugeliu iššūkių, - sakė jis ir pridūrė. – Žinau, kokie yra jūsų lūkesčiai, todėl tikimės bendradarbiauti su jumis ir daug pasiekti per ateinančius penkerius metus." Buvęs Portugalijos premjeras buvo pasveikintas atsistojusių delegatų ovacijomis.

Geras ženklas Europai

Europos Komisijos pirmininko perrinkimą antrai kadencijai savo pergale paskelbė didžiausia Europos Parlamento frakcija - Europos Liaudies partija (ELP). Tai, pasak jos pirmininko Josepho Daulio, taip pat Europos stabilumo ir stiprybės ženklas, reikšmingas ekonominės bei socialinės krizės laikotarpiu.

"Balsavimo rezultatas yra visiškai logiškas, nes J.M.Barroso - Europos Parlamento rinkimus laimėjusios ELP politinės šeimos kandidatas. Tai geras reiškinys Europai, nes J.M.Barroso yra plačios patirties, turintis pilną visų 27 ES valstybių vadovų, atstovaujančių platų politinį spektrą, pasitikėjimą", - pabrėžė Josephas Daulis.

ELP grupės pirmininkas apgailestavo, kad kai kurios politinės grupės, vietoj to, kad diskutuotų iš esmės, politinius debatus dėl Europos Komisijos pirmininko pavertė diskusijomis dėl personalijų. Jo nuomone, jos nepelnytai kritikavo ELP kandidatą. "Ne tokio požiūrio europiečiai tikisi iš politikų", - sakė J.Daulis, kuris pasveikino išrinktą EK pirmininką ir paskatino jį toliau dirbti vadovaujantis pasiryžimu padaryti Europą labiausiai gerbiama politine jėga pasaulyje.

Rinkimai galėjo neįvykti

Pastarąsias kelias savaites Europos Parlamento frakcijos po kaulelį nagrinėjo J.M.Barroso ateities planus ir kritikavo per pirmąją kadenciją nuveiktus darbus. Tačiau daugelis visgi pasisakė už jo kandidatūrą.

Rinkimai apskritai galėjo neįvykti, jeigu būtų priimtas Prancūzijos siūlymas. Esant neaiškumams, kaip turės būti formuojama naujoji EK sudėtis, Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy siūlė atidėti Komisijos pirmininko rinkimus iki antrojo Airijos referendumo dėl Lisabonos sutarties. Prancūzijos lyderis pabrėžė, kad ES turėtų palaukti pakartotino Airijos referendumo, kuris vyks rugsėjo ar spalio mėnesį. „Būtų tikslingiau palaukti airių balsavimo, nei priimti sprendimus iki jo,“ - sakė N.Sarkozy.

Tiesa, pasak analitikų, tai ypatingai nieko nepakeistų. J.M.Barroso būtų perrinktas ir vėliau, tik jo kadencija automatiškai prasitęstų. Tačiau prieš tokius planus pasisakė pats kandidatas. Jo atstovo teigimu, Europos Taryba jua nustatė Komisijos darbo grafiką, kurio ji ir laikysis.

Aiškios programos nepateikė?

Prieš rinkimus J.M.Barroso atsiuntė Europos Parlamentui savo politines gaires. Tai buvo tarsi jo rinkiminė programa. Keturiasdešimties puslapių dydžio dokumentas, pasak ekspertų, išryškino J.M.Barroso, savybes.

Europai jis pasiūlė viziją ir ambicijas. Tačiau kritikai sako, jog dokumentas buvo paruoštas EK biurokratų, galinčių į du paragrafus įvynioti visas kontinento problemas ir jas padabinti politiškai korektiškais epitetais ir šūkiais.

“J.M.Barroso programa, tai kaip mažutė parduotuvėlė ant gatvės kampo, su didžiule iškaba”, - sakė vienas kritikas. Kvietimas žvelgti į 2020 m. įkvepia, bet konkretumo dėl ateinančių 5 metų nebuvimas smarkiai nuvilia.

Visgi net ir kritikai pripažįsta, jog J.M.Barroso nebuvo prastas EK pirmininkas. Jis geras technokratas, tačiau jo siekis nuolatos išlaikyti trapų konsensusą neduodavo itin efektyvaus rezultato. Kritikai teigia, jog jis įsipainiojo į nuolaidžiavimo valstybėms narėms žaidimą. Nusileisi vienoms - supriešinsi kitas. Nusileidai vieną kartą - iš tavęs to tikėsis dar. Tačiau galbūt būtent to ir reikia 27 šalių narių blokui, kur nuolat tvyro grėsmė, kad valstybių narių savivaliavimas paminant bendrą interesą gali paversti Briuselį atpirkimo ožiu.

Vengė pykdyti didžiąsias šalis

J.M.Barroso pirmosios kadencijos pasiekimai nebuvo itin dideli. Manoma, kad tai galėjo būti dėl to, jog jis vengė pykdyti naujomis taisyklėmis didžiąsias ES valstybes, tokias kaip Prancūzija Didžioji Britanija ir Vokietija. Pavyzdžiui, J.M.Barroso sušvelnino planus įvesti didelius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalų apribojimus naujiems automobiliams Europoje.

"Kai kurios mažesnės šalys nebuvo juo labai patenkintos, nes jis gynė didžiųjų valstybių narių interesus, - sakė analitikė Julia De Clerck-Sachsse iš Europos politikos studijų centro Briuselyje. - Jis yra geresnis koordinatorius nei vadovas. Jam vadovaujant, Komisija nepateikė daug naujų iniciatyvų." Vis dėlto J.M.Barroso sugebėjo įgyvendinti kai kurias reikšmingas reformas.

Be to, jis atliko žaibolaidžio funkcija. Visai Europai pažįstamas politikas yra dažniausiai plakamas dėl nepopuliarių sprendimų, kuriuos iš esmės priima visos Bendrijos vyriausybės.

Per savo ilgą karjerą J.M.Barroso iš maoistų studentų aktyvisto, kuriuo buvo aštuntajame dešimtmetyje, tapo JAV vadovaujamo karo Irake, prasidėjusio 2003 m., rėmėju. Prieš išrinkimą į EK pirmininko postą 2004 m., jis du metus vadovavo Portugalijos vyriausybei. 53 metų politikui nesunku bendrauti su 27 šalių vadovais - jis laisvai kalba keliomis kalbomis. Už darbą EK pirmininkui kas mėnesį mokamas 25 tūkst. eurų (apie 86,25 tūkst. litų) atlyginimas. Jis taip pat gauna priemokas bei jam skiriamas automobilis su vairuotoju.