JT Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) apskaičiavo, kad 96 proc. iš tų 2,9 milijardo gyvena besivystančiose šalyse.

Agentūra nurodė, kad apskaičiuotas prie interneto prisijungusių žmonių skaičius išaugo nuo 4,1 milijardo 2019 metais iki 4,9 milijardo šiemet, iš dalies „paskatinti COVID“. Tačiau net ir tarp tų interneto vartotojų šimtai milijonų žmonių retai gali prisijungti prie interneto naudodami bendrus įrenginius arba susidurdami su naudotis trukdančiu ryšio greičiu.

Pirmaisiais COVID krizės metais vartotojų skaičius visame pasaulyje išaugo daugiau nei 10 proc. – tai didžiausias per dešimtmetį metinis augimas. ITU nurodė tokias priemones kaip karantinai, mokyklų uždarymas ir poreikis naudotis tokiomis paslaugomis kaip nuotolinė bankininkystė.

Vis dėlto augimas buvo netolygus. Neturtingose ​​šalyse prieiga prie interneto dažnai neįperkama – beveik trys ketvirtadaliai žmonių 46-iose mažiausiai išsivysčiusiose šalyse niekada nebuvo prisijungę prie interneto. Jaunesni žmonės, vyrai ir miestų gyventojai dažniau naudojasi internetu nei vyresni suaugusieji, moterys ir kaimo vietovėse gyvenantys žmonės, o besivystančiose šalyse lyčių skirtumas dar ryškesnis.

ITU pridūrė, kad skurdas, neraštingumas, ribota prieiga prie elektros bei skaitmeninių įgūdžių stoka ir toliau yra iššūkiai „skaitmeniškai atskirtiesiems“.