JT: humanitarinė pagalba Ukrainai mažėja, nors poreikiai didėja

Praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai į Ukrainą įsiveržė kaimyninė Rusija, JT agentūros atstovė Ukrainoje Karolina Lindholm Billing (Karolina Lindholm Biling) įspėjo, kad situacija blogėja, o tarp milijonų gyventojų, priverstų palikti savo namus, yra „labai, labai pažeidžiamų žmonių“.

Humanitarinei pagalbai skiriama daug mažiau išteklių, o „humanitariniai poreikiai dėl šių įvykių iš tikrųjų didėja“, sakė K. Lindholm Billing.

„Dėl sumažėjusio finansavimo ir paramos labiausiai nukentės pažeidžiamiausi asmenys“, – teigė ji.

Interviu naujienų agentūrai AFP Ženevoje ji sakė, kad laikui bėgant tarptautinis dėmesys Ukrainai sumažėjo.

JT humanitarinės pagalbos Ukrainai plane šiais metais numatyta 3,1 mlrd. dolerių (2,85 mlrd. eurų), įskaitant 599 mln. dolerių (551,51 mln. eurų), skirtų UNHCR.

Tačiau per pirmąjį šių metų ketvirtį tiek pasaulinis reagavimo planas, tiek UNHCR gavo tik apie 15 proc. reikiamo finansavimo, o pernai per tą patį laikotarpį – apie 30 proc., teigė K. Lindholm Billing.

Dėl sumažėjusio finansavimo ir paramos labiausiai nukentės pažeidžiamiausi asmenys.

Karui užsitęsus ir tapus, kaip ji pavadino, „ultramaratonu“, ji pridūrė, kad „pagalba pinigais, humanitarinė pagalba natūra, pagalba apgyvendinant, remontuojant namus, psichosocialinė parama“ dabar yra „retesnė ir mažiau nuspėjama“.

Ji atkreipė dėmesį į tebesitęsiančio Rusijos puolimo aplink rytinę Charkivo sritį padarinius – daugybė civilių gyventojų lieka be būtiniausių dalykų, pavyzdžiui, elektros ir vandens tiekimo.

Nuo gegužės 10 dienos Rusijos kariai vykdo sausumos puolimą šiame šiaurės rytų regione, kur pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų per pastaruosius pusantrų metų.

K. Lindholm Billing sakė, kad nuo sekmadienio pasienio rajonuose buvo evakuota apie 10,3 tūkst. žmonių „ir evakuacija vis dar tęsiasi“.

Ji pažymėjo, kad „tie, kurie vis dar gyvena šiose priešakinėse gyvenvietėse, dažniausiai yra pagyvenę žmonės“.

„Jie paliko viską“

Ji teigė, kad daugelis gyventojų yra patyrę traumą ir šoką, o palikdami teritoriją su ašaromis akyse nešėsi keletą asmeninių daiktų plastikiniuose maišeliuose.

„Pagyvenusios poros, kurios ramiai gyveno savo gyvenimą [...], dabar yra iškeldintos ir gyvena kolektyviniame centre kažkur Ukrainoje, nežinodamos, ar kada nors galės grįžti namo, ar tiesiog bando kurti naują gyvenimą nuo nulio naujoje vietoje“, – pridūrė K. Lindholm Billing.

„Jie paliko viską, ir tai tikrai skaudu“, – sakė ji.

K. Lindholm Billing pabrėžė, kad daugybė pažeidžiamų žmonių tiesiog „neturi nei išteklių, nei galimybių tiesiog pradėti naują gyvenimą kur nors šalies centre“.

JT atstovė taip pat perspėjo, kad jei perkeltųjų asmenų skaičius ir toliau didės, jų priėmimas ir pagalba jiems taps didžiuliu logistiniu iššūkiu.

„Tačiau, žinoma, jei 10 tūkst. [perkeltųjų] tampa milijonu ar daugiau, akivaizdu, kad sistema patiria didžiulį krūvį“, – kalbėjo ji.

Rusijai plečiant puolimą, K. Lindholm Billing teigė mananti, „kad didžiausią nerimą kelia tai, kad ukrainiečiai neturi kito pasirinkimo, kaip tik toliau bėgti“. Ji perspėjo, kad tarptautinė bendruomenė „negali sustoti“.

„Tai nesąžininga“, – tvirtino ji.