Žemės, vandens ir oro tarša viršijo visas iki šiol žinomas vertes, sakoma antradienį paskelbtoje JT ataskaitoje. Nuotekų sistemos sunaikintos, o penki nuotekų valymo įrenginiai Gazos Ruože sustabdyti. „Visa tai kenkia žmonių sveikatai, maisto saugumui ir gebėjimui išgyventi“, – sakė JT Aplinkos programos (UNEP) vykdomoji direktorė Inger Andersen.

Anot UNEP, per karą niekais paversta pažanga vandens gėlinimo ir nuotekų apdorojimo srityje. JT tyrimas jau 2020 m. rodė labai prastą vandens kokybę. Jau tada 92 proc. vandens išteklių Gazos Ruože buvo netinkami naudoti žmonėms.

Neigiamą poveikį dirvožemiui ir aplinkai, anot tyrimo, daro ir sugriovimai dėl oro antskrydžių bei artilerijos ir raketų atakų. Anot duomenų, Gazos Ruože yra 39 mln. tonų nuolaužų. Kiekvienas Gazos Ruožo metras, skaičiuojant aritmetiškai, nusėtas 107 kg nuolaužų.

Pavojų aplinkai taip pat kelia sunaikintos saulės baterijos. Prieš karą Gazos Ruože saulės baterijų tankis ant stogų buvo didžiausias pasaulyje. Dėl pažeistų saulės baterijų į dirvožemį gali patekti švino ir nuodingų sunkiųjų metalų.

Karo padariniai juntami ne tik lokaliai, tačiau dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo daro įtaką ir globaliam klimatui, pažymi ekspertai.