Į šeštą dešimtį įkopęs Vieningos Viešpaties Dievo bažnyčios dvasininkas Arnoldas Hamptonas ignoruoja Kalėdas nuo 1966-ųjų. JAV Kolumbijos apylinkėje gyvenantis dvasininkas mano, kad ši šventė nėra krikščioniška.

Jo pėdomis seka ir kiti šios bažnyčios lankytojai. Jie atsisako pirkti dovanas, nepripažįsta nei eglių, nei žvakių, nei šventinės vakarienės. Kaip ir Jehovos liudytojai, minėtos bažnyčios nariai tvirtina, kad Kalėdos kilusios iš Romos laikų saturnalijų. Prieš Kalėdas pasisako ir puritonai. Anot jų, ši šventė yra tik dingstis pavalgyti ir pagerti. "Tokios šventės Biblijoje nėra", – vieningai sako jie.

Beje, Kalėdos iki pat XIX a. Amerikoje oficialiai švenčiamos nebuvo. Tomis dienomis biurai ir krautuvėlės dirbo kaip įprasta, taip pat Kongresas.

Šiuolaikiškai švęsti Kalėdos pradėtos, kai pasirodė penkios anglų rašytojo Charleso Dickenso Kalėdų apysakos, kurias jis parašė 1843–1847 m. Nuo to laiko paprotys minėti šią šventę labai paplito. Nors skirtingose šalyse Kalėdos švenčiamos skirtingai.

Nyderlanduose ir Belgijos Flandrijoje pas vaikus lankosi tradicinis Kalėdų Senelis, jam talkina padėjėjas Juodasis Pitas. Nuo gruodžio 6 d. prie židinio vaikai padeda batą, morkų arba šieno arkliui, o Kalėdų Senelis jiems atneša meduolių, sausainių ar šokoladinių raidžių.

Prancūzija. Čia kaip ir daugelyje katalikų valstybių Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 d. Šventės kulminacija – vakarienė. Švenčiamos ir Kūčios. Tačiau skirtingai nei Lietuvoje, tai ne susikaupimo ir ramybės metas. Praleisti Kūčias prancūzai mėgsta restoranuose ir linksmai. Kadaise vietos Kalėdų Senelis dovanas vaikams atnešdavo gruodžio 6 d., dabar tai būna naktį į 25 d.

Italijoje vaikai gauna dovanas sausio 6 d. Jas dalija Geroji Fėja. Blogiems žmonėms vietoj dovanų ji palieka kopūsto lapą. Pagal legendą Fėja per vėlai išsiruošė į kelią ir pasiklydo. Nuo to laiko ji ieško mažojo Jėzaus Kristaus kiekviename name, o į jį užsukusi būtinai ką nors palieka. Be dovanų nepaliekami ir suaugusieji. Per Kūčias kiekvienas šeimos narys ištraukia lapelį, ant kurio būna užrašytas dovanos numeris, o pačią dovaną jis randa pakabintą ant durų.

Graikijos vaikai pradeda švęsti gruodžio 24 d. Jie su būgnais išeina į gatves ir dainuoja dainas, kurios turėtų nešti laimę. Už tai jie gauna nedideles dovanėles. Daugiau dovanų vaikai gauna naktį į sausio 1 d. Prie lovų mažieji jas randa dažniausiai ryte. Suaugusieji valgo Kalėdų pyragą, kuriame būna auksinė moneta. Kas suranda monetą, tas pagal legendą turi būti laimingas visus metus.

Britų Kalėdų Senelis ateina naktį į gruodžio 25 d. Jis atneštas dovanas sudeda į kojines, specialiai tam pritvirtintas prie židinio lentynos. Per Kalėdų vakarienę įprasta ant galvos užsidėti popierines skrybėles. Kiekviename name būtinai turi kvepėti pudingas su razinomis ir įdarytas kalakutas. Apie 3 val. dienos visi susirenka prie televizoriaus pasiklausyti karalienės kalbos. O sausio 6 d. į duris skambina Pilkoji Kumelė. Ji užduoda vaikams įvairių klausimų. Jeigu šie nesugeba atsakyti, Pilkoji Kumelė juos kandžioja, bet vėliau vis tiek duoda saldumynų.

Skandinavijoje Kalėdų šventimas susijęs su senomis tradicijomis. Specialiai šiai šventei verdamas alus, kepama duona, o kambaryje ant grindų padedama šieno. Nuo 1920 m. švenčiamos ir vadinamosios mažosios Kalėdos. O gruodžio 24 d. visi suomiai būtinai eina į pirtį. Šventė baigiasi tik sausio 13 d.

Lenkijoje Kalėdų laikotarpis, ypač Kūčios, yra metas, kai visi šeimos nariai gali pabūti kartu. Tikima, kad tai, kas nutiko Kūčių dieną, kartosis per visus ateinančius metus. Todėl prieš susėsdami prie stalo suaugusieji stengiasi padirbėti, uždirbti šiek tiek pinigų, o vaikai mokosi, nes šio papročio laikymasis gali užtikrinti, kad kiti metai bus sėkmingi. Kūčių stalas paruošiamas iš tradicinių patiekalų, visada be mėsos ir alkoholio. Valgoma sriuba ir pagrindinis patiekalas – karpis. Ant stalo visada padedama lėkštutė tiems, kurie paklydo keliaudami namo arba Kūčias švenčia vieni. Po vakarienės dauguma eina į bažnyčią klausyti vidurnakčio Kalėdų mišių. Kalėdas Lenkijoje galima pavadinti didžiausia valgymo švente per visus metus; suvalgomo maisto kiekiu joms gali prilygti nebent Velykos.

Rusijoje Kalėdų Senelis pas vaikus ateina tik sausio 7 d. Jį lydi snieguolė. Žmonės juos pasitinka širdies formos pyragėliais. Kiekvienas jų simbolizuoja norą, kuris turi išsipildyti kitais metais. Šventė trunka iki sausio 11 d. Kiekviena šeima prieš šventes namie stengiasi papuošti eglutę. Didžiausiame kambaryje statomas šventinis stalas, prie kurio susirenka draugai ir giminaičiai.

JAV, kurios yra tikras tautų katilas, kiekvienas švenčia Kalėdas savaip. Tiesa, yra ir bendrų renginių. Kad ir kas atsitiktų, žmonės kasmet susirenka į didžiules eitynes, o stalą būtinai puošia tradicinis kalakutas. Kalėdų Senelį ir jo dovanas atveža šiaurės elnias Rudolfas.

Meksika. Tradicija švęsti Kalėdas čia įsitvirtino su ispanų kolonistais. Įpratę švęsti Kalėdas vietos gyventojai nepamiršo ir savų papročių, tad ilgainiui tradicinė šventė kiek transformavosi. Pamatyti spalvingų eitynių į Meksiką per Kalėdas važiuoja nemažai žmonių iš viso pasaulio. Vaikai turi specialią atrakciją: molio indas su saldumynais ir vaisiais pakabinamas aukštai, o jie užrištomis akimis bando šį sudaužyti mėtydami akmenis. Naktį į gruodžio 25 d. visi susirenka prie bažnyčių, degina laužus ir šaudo fejerverkus, o ryte prasideda pamaldos.

Kenija. Kūčias kiekvienas šios Afrikos šalies (iš kur kilęs išrinktasis JAV prezidentas Barackas Obama) gyventojas stengiasi praleisti šeimoje. Papuošiamas namas, gaminamas šventinis valgis. Nuo pat ryto pjaunama ožka, kurios dalį gauna kiekvienas šeimos narys. Po šventinės vakarienės žmonės eina sveikinti kaimynų ir pažįstamų. Dovanoja dovanas. Šokiai ir linksmybės tęsiasi iki pat ryto.