Karas ir taika Arktyje: skęstantysis griebiasi nikelio

Konflikto priešistorė

Kai kalbama apie „Nornickel“, omenyje turimas ne tik vienas didžiausių Rusijos ūkio subjektų. Kompanijai priklauso didžiausi planetoje nikelio rūdos telkiniai, ji – didžiausia pasaulyje nikelio ir paladžio gamintoja, tiekia pasauliui platiną, varį, sidabrą, auksą, kobaltą ir kitus spalvotuosius metalus. Be šios galiūnės produkcijos neapsieina išmaniųjų telefonų, medicinos prietaisų, net kosminių laivų gamintojai.

Nieko keista, kad trys Rusijos verslo rykliai: Vladimiras Potaninas, Michailas Prochorovas ir Olegas Deripaska – dėl „Nornickel“ akcijų kariauja jau penkiolika metų ir iki šiol nerodė noro susitaikyti.

Konfliktas kilo, kai 2007 m. kovą Kurševelio slidinėjimo kurorte buvo sulaikytas M.Prochorovas. Nors policijai nepavyko surinkti įrodymų, kad jis įsipainiojęs į tarptautinį prostitucijos tinklą, V.Potaninas, su kuriuo kartu jiedu buvo įkūrę „Nornickel“, nusprendė padalyti turtą.

Tačiau, skirtingai nei V.Potaninas, M.Prochorovui atrodė, kad dalybos nebuvo sąžiningos ir su juo buvo susidorota. Nepaisant to, 2007 m. birželį „Nornickel“ akcininkai pašalino M.Prochorovą iš bendrovės direktorių valdybos.

Būdas, kuriuo iš kitų Rusijos verslo magnatų santūrumu išsiskiriantis M.Prochorovas atkeršijo buvusiam partneriui, buvo toks pat subtilus. Jis tyliai pirko akcijų rinkoje parduodamas „Nornickel“ akcijas, kol rugsėjį  sukaupė blokuojantį 29 proc. akcijų paketą. V.Potaninui tuo metu priklausė 26 proc.

Tarp senų verslo partnerių vėl užvirė atvira kova. Galiausiai 2008 m. balandį M.Prochorovas pardavė savąsias tuo metu pabrangusias akcijas O.Deripaskos įmonei „Rusal“. Pastarasis 14 mlrd. dolerių paklojo už akcijas ir galimybę įgyvendinti viziją – sujungti „Nornickel“ su „Rusal“ į vieną kalnakasybos superkorporaciją. Teigiama, kad pastarieji ambicingi planai patiko ir Vladimirui Putinui, kurio įvairius projektus finansavo O.Deripaska.

Iš šio sandorio M.Prochorovas laimėjo du kartus. Jis atgavo prarastus pinigus ir netrukus prasidėjusią finansinę krizę, per kurią „Nornickel“ akcijos buvo pasiekusios rekordinį dugną, išgyveno lengviau nei kiti.

Sankcijų, kurių galiojimo pabaigos nematyti, akivaizdoje gali susitaikyti ir didžiausi priešininkai.

Gelbėjimo ratas

V.Potanino ir naujojo jo oponento O.Deripaskos verslai tik iš pirmojo žvilgsnio atrodė panašūs. Iš pradžių šviesesnė ateitis regėjosi O.Deripaskai. Atrodė, kad jam priklausanti bendrovė niekada nepatirs fiasko: sparčiai besiplečianti aviacija kaip ant mielių kėlė aliuminio kainą. „Nornickel“ persekiojo sovietinė praeitis: pagrindinė veikla vykdoma sunkiomis klimato sąlygomis, atšiauriame poliariniame regione, strateginės svarbos produkcijai eksportuoti reikėjo gauti išskirtinių leidimų.

Tačiau ilgainiui sėkmė nusisuko nuo „Rusal“ ir atsigręžė į „Nornickel“. Šiandien „Rusal“ slegia skolos, ji nemoka dividendų akcininkams, o „Nornickel“ grynosios skolos ir pelno santykis 2021 m. buvo ganėtinai geras.

Be to, O.Deripaska dar po pirmosios Rusijos kampanijos prieš Ukrainą pateko į Vakarų sankcijų sąrašą, todėl, gelbstint kompanijas, turėjo perleisti „Rusal“, „En+“ ir „EuroSibEnergo“ kontrolinius akcijų paketus.

Neseniai į Jungtinės Karalystės sankcijų sąrašą buvo įtrauktas ir V.Potaninas, tačiau „Nornickel“ vis dar netaikomi sankcijų apribojimai – jos produkcijos tiekimas yra pernelyg svarbus pasaulinei rinkai.

Žinant visas šias aplinkybes ir tai, kad „Rusal“ ir „Nornickel“ veikia pagal skirtingus verslo modelius, jų pelno maržos yra skirtingos (aliuminio – gerokai mažesnė nei kitų metalų atveju), skiriasi jų produkcijos tiekimo sąlygos, rinkos ir net abiejų didžiųjų akcininkų požiūris į verslą, V.Potanino kompanijų jungtuvės neatrodo labai logiškos.

Ekspertai jas apskritai vadina nelygiavertėmis, akivaizdžiai naudingomis „Rusal“. Tad V.Potanino pareiškimas interviu rbc.ru apie susijungimo planus Rusijos stambiojo verslo padangėje buvo it perkūnas iš giedro dangaus.

Kartu nenuskęstų?

Ekspertai mano, kad abiejų metalurgijos gigantų susijungimo atveju sumažėtų sankcijų rizika, kuri aliuminio bendrovei yra daugiau nei teorinė, o „Nornickel“, didžiausios pasaulyje paladžio ir nikelio rinkos žaidėjos, – praktiškai nulinė.

Be to, ekspertai kalba apie daugumos Rusijos eksportuotojų nuogąstavimus dėl laukiančio eksporto apimčių nuosmukio ir neišvengiamo pinigų srautų mažėjimo. Tad verslo konsolidavimas leistų sutaupyti, panaikinti valdymo funkcijų dubliavimą ir pan. Todėl iš esmės ši idėja dviejų didžiausių Rusijos spalvotųjų metalų bendrovių atveju neatrodo pati blogiausia. Sankcijų, kurių galiojimo pabaigos nematyti, akivaizdoje gali susitaikyti ir didžiausi priešininkai.

Kita vertus, ekspertai įsitikinę: dviejų spalvotųjų metalų milžinų jungtuvės yra iš viršaus nuleista iniciatyva. Esą dabar valstybė labiau nei anksčiau suinteresuota konsolidacija. Ir O.Deripaskos ryšiai su Kremliumi yra tokie artimi, kad nieko nestebintų, jei paaiškėtų, jog V.Potaninas jam visiškai nenaudingą iniciatyvą siūlo V.Putino aplinkos paragintas.

Jei O.Deripaskos vizija sujungti „Rusal“ ir „Nornickel“ vis dėlto būtų įgyvendinta, rastųsi viena didžiausių metalo gavybos kompanijų pasaulyje. Biržoje jos vertė siektų apie 60 mlrd. dolerių.