- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Katalonijos parlamentas, kuriame daugumą turi separatistinės partijos, ketvirtadienį per pirmąjį savo balsavimą dėl rezoliucijos, tebevykstant deryboms dėl regiono vyriausybės, pasmerkė Madrido „poslinkį į autoritarizmą“ ir gynė nuverstąjį Katalonijos prezidentą Carlesą Puigdemont'ą (Karlesą Puidždemoną).
Toje rezoliucijoje C. Puigdemont'as, šiuo metu esantis savanoriškoje tremtyje Belgijoje, vadinamas „teisėtu“ kandidatu į regiono prezidentus.
Be to, dokumente teigiama, kad parlamento daugumą turintys separatistai „palankiai vertina Katalonijos kaip nepriklausomos valstybės konstituciją“. Vis dėlto rezoliucijoje nepripažįstama regiono nepriklausomybės deklaracija.
Spalio 27-ąją Katalonijos paskelbta nepriklausomybė gyvavo neilgai – Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) ėmėsi veiksmų stabdyti krizei regione, smarkiai susiskaldžiusiame atsiskyrimo klausimu.
Katalonijos vyriausybę atleidęs ir parlamentą paleidęs Madridas gruodį sušaukė regione pirmalaikius rinkimus, tačiau šis sprendimas nepasiteisino, separatistams užsitikrinus absoliučią daugumą. Nuo to laiko Katalonija vis dar neturi regioninės vyriausybės ir regione tebegalioja tiesioginis Madrido valdymas, nes partijos nesutaria, ką išrinkti kandidatu į prezidentus.
Į Belgiją pasitraukęs jų favoritas C. Puigdemont'as, kaltinamas maišto kurstymu, antivyriausybine veikla bei valstybės lėšų švaistymu per savo kampaniją už Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos ir Madridas yra nusiteikęs jį suimti, vos tik bėglys sugrįš.
C. Puigdemont'as sakė, kad galėtų būti prisaikdintas Briuselyje, naudodamasis tiesioginiu vaizdo ryšiu, bet Ispanijos centrinė vyriausybė su tokiu planu nesutinka.
Jo šalininkai sako, kad C. Puigdemont'as galėtų vadovauti iš užsienio, bet tvirtino, kad jis būtų linkęs grįžti į Ispaniją, jeigu tik būtų suteikta garantijų, jog nebus suimtas.
Tačiau Ispanijos Konstitucinis Teismas praėjusį mėnesį nutarė, kad C. Puigdemont'as privalo grįžti į šalį ir asmeniškai atvykti į regiono parlamentą, kad galėtų priimti įgaliojimus suformuoti naują vyriausybę.
Kai kurios separatistinės partijos svarsto galimybę kandidatu į regiono vadovo postą paskirti kitą asmenį, o C. Puigdemont'ui numatyti „simbolinį“ vaidmenį Belgijoje.
Pasak Ispanijos žiniasklaidos, ketvirtadienio rezoliucija gali būti laikoma bandymu nuraminti Katalonijos eksprezidentą.
Esama vilties, kad pripažinus jį „teisėtu“ kandidatu, jis pasitrauks ir leis kitam separatistinių pažiūrų politikui užimti jo vietą Katalonijoje, tvirtina žiniasklaida.
Vienas iš galimų kandidatų yra 53 metų Jordi Sanchezas (Žordis Sankesas), įtakingos Katalonijos nacionalinės asamblėjos (ANC) lyderis.
Vis dėlto gali kilti problemų, nes jis jau ilgiau kaip keturis mėnesius yra už grotų dėl įtariamos antivyriausybinės veiklos paskelbus Katalonijos nepriklausomybę.
Ketvirtadienį opozicijos įstatymų leidėjai pažadėjo susitarti su separatistinių pažiūrų kolegomis dėl kandidato į prezidentus.
„Mums reikia vyriausybės, kuri pasirūpintų problemomis ir vadovautų 7,5 mln. katalonų“, – sakė Socialistų partijos lyderis Miquelis Iceta (Mikelis Iseta).
Nepritariančios nepriklausomybei kairiųjų grupės „Catalunya en Comu-Podem“ atstovas Xavieras Domenechas (Savjė Domenekas) sakė, kad J. Sanchezas „turi teisę būti paskirtas Katalonijos prezidentu, bet žinome, kad veikiausiai tai nebus greičiausias kelias atkurti savivaldą“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujas įstatymas: gimusieji po 2009-ųjų – nerūkančiųjų karta?
Jungtinėje Karalystėje (JK) skinasi kelią įstatymas, pagal kurį visiems gimusiems po 2009 metų būtų draudžiama pirkti cigaretes. Kadangi rūkalų amžius kasmet būtų didinamas metais, priėmus įstatymą, dabartiniai keturiolikmečiai cigarečių le...
-
Kaprio saloje prasideda G-7 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas
Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Italijos Kaprio saloje susitiks aptarti naujas sankcijas Iranui, naujausiose jų derybose daugiausia dėmesio skiriant krizei Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Baltarusijos parlamentas nubalsavo už pasitraukimą iš įprastinių pajėgų Europoje sutarties7
Baltarusijos parlamentas trečiadienį nubalsavo už tai, kad šalis sustabdytų dalyvavimą Sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kuri kadaise buvo viena pagrindinių žemyno saugumo doktrinų. ...
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...