Madrido Barachaso oro uostas yra vienas iš didžiausių Europoje ir jis veikia kiaurą parą. Neapsikentęs čia gyvenančių benamių, oro uostas nuo įleis tik tuos žmones, kurie turi skrydžio bilietus. Tiksliau tokia taisyklė galios tik naktimis – nuo devintos vakaro iki ankstyvo ryto.  

Tiems, kurie turi bilietą, bet įstrigo oro uoste ar jų skrydis labai anksti, bus galima pasnūduriuoti ant suoliukų, bet tiems, kurie tai daro nuolat – nepavyks. Jais užsiima Ispanų „Caritas“ ir kitos organizacijos, bet šis kontingentas nuolat keičiasi, nors yra ir senbuvių. Visi šie žmonės gerokai trikdo oro uosto darbuotojų darbą.

LNK stop kadras. 

„Neseniai buvo mergina, kuri pasisakė, kad žino, kur nėra kamerų ir ten gali užsiimti prostitucija. Be to, automobilių stovėjimo aikštelėje jie sekiojo kolegas, bandė atidaryti mašinų duris. Tai ne tik parazitinių vabzdžių problema, bet ir problema dėl žmonių saugumo, ypač tam tikru paros metu – anksti ryte ir vėlai vakare“, – akcentavo mergina. 

Kituose oro uostose taisyklės švelnesnės, todėl, pavyzdžiui, turistų pamėgtos Malagos oro uoste nuolat gyvena apie 60 žmonių. Dažniausiai jie susikrauna visą savo turtą ant didelių bagažo vežimėlių ir dieną nuolat juda, todėl keleiviai jų tiesiog nepastebi. Aišku, oro uosto apsauga ir darbuotojai juos puikiausiai pažįsta, bet neretai tokie žmonės net nenori kraustytis į prieglaudas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nuvežkite mane į nakvynės namus arba į slaugos namus ir aš mirsiu. Čia aš judu – man reikia būti aktyviam. O jei mane nuvežtumėte į prieglaudą ir ten pasilikčiau ant suoliuko, tai ištverčiau ten tik tris dienas“, – tikino benamis. 

Kiekvieno jų istorijos skirtingos. Ispanų socialinės rūpybos specialistai bando jiems padėti. Kita vertus, oro uoste jiems tikrai daugiau nemokamų paslaugų, o naktimis neabejotinai saugiau nei gatvėje.