„Kinija reikalauja, kad JAV nutrauktų karinį susitarimą su Taivanu, nustotų ginkluoti Taivaną ir nustotų skleisti melagingus su Taivanu susijusius naratyvus“, – Zhang Youxia sakė J. Sullivanui, nurodoma ministerijos pranešime apie Kinijos sostinėje vykusias derybas.

Po derybų paskelbtame Baltųjų rūmų pareiškime sakoma, kad abu pareigūnai „pripažino per pastaruosius dešimt mėnesių pasiektą pažangą palaikant nuolatinius ir reguliarius karinius ryšius“.

J. Sullivanas pabrėžė stabilumo Taivano sąsiauryje ir laivybos laisvės Pietų Kinijos jūroje, kur pastaraisiais mėnesiais vyko Pekino ir Manilos konfliktai, svarbą.

Jis išreiškė „susirūpinimą dėl (Kinijos) paramos Rusijos gynybos pramonės bazei“ – pakartojo seniai išsakytus JAV teiginius, kuriuos Pekinas atmeta, priduriama pranešime.

Jis taip pat kalbėjo apie „būtinybę vengti apsiskaičiavimo ir eskalavimo kibernetinėje erdvėje, taip pat apie tebesitęsiančias pastangas pasiekti paliaubas ir susitarimą dėl įkaitų Gazos Ruože“, nurodė Baltieji rūmai.

Nuo šių metų, kai buvo inauguruotas prezidentas Lai Ching-te, kurio partija pabrėžia atskirą Taivano tapatybę, Kinija didina karinį ir politinį spaudimą salai, kurią laiko savo teritorija.

Kinų užsienio reikalų ministras Wang Yi, su kuriuo J. Sullivanas susitiko kiek anksčiau, irgi pabrėžė, esą Taivanas priklauso Pekinui ir kad Kinija „tikrai susivienys“. Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos turėtų nustoti ginkluoti Taivaną, praneša valstybinis transliuotojas CCTV.

Vašingtonas 1979-aisiais nusprendė diplomatiškai pripažinti nebe Taibėjų, o Pekiną, bet išliko svarbiausias Taivano partneris ir didžiausias ginklų tiekėjas, todėl vis sulaukia Kinijos pasmerkimo.