Naujasis Katalikų bažnyčios vadovas šlovinamas už paramą vargšams ir nuskriaustiesiems, bet kartu atgijo ir prisiminimai apie prieštaringą jo biografijos laikotarpį.

Konfliktas su prezidente

Kaip daugelis argentiniečių, jis yra futbolo gerbėjas, o jo mėgstamiausia komanda – įspūdingais rezultatais nepasižymintis klubas "San Lorenzo". Jis garsėja parama vargšams, atsisakė rūmų ir gyveno nedideliame bute, važinėjo viešuoju transportu vietoj automobilio su vairuotoju ir pats gaminosi maistą.

Naujuoju Romos popiežiumi išrinktas 76-erių Jorge Mario Bergoglio įeis į istoriją kaip pirmas pontifikas iš Lotynų Amerikos ir pirmas iš Jėzuitų ordino. Jis yra tradicinių pažiūrų, pritaria Vatikano pozicijai dėl abortų, homoseksualų santuokų, moterų įšventinimo į kunigus ir kitais klausimais, kuriais jam teko susikirsti su kairių pažiūrų prezidente Cristina Fernández de Kirchner.

"J.M.Bergoglio pozicija viduramžiška", – kartą pareiškė šalies vadovė, kai kardinolas vyriausybės remiamus įstatymus, leidžiančius tos pačios lyties asmenims tuoktis ir įsivaikinti, pavadino "karu su Dievu" ir "šėtono manevru".

Bet J.M.Bergoglio nebuvo toks aktyvus aštuntajame dešimtmetyje, Argentinos karinės diktatūros metais, kai šalį buvo apėmęs vadinamasis Purvinasis karas. Dvasininkas buvo kaltinamas tuo, jog žinojo apie vykdomą prievartą ir nepadarė pakankamai, kad jai sutrukdytų. Diktatūros metais maždaug 30 tūkst. žmonių dingo be žinios, buvo kankinami arba nužudyti.

Prausė ir bučiavo kojas

Nepaisydami kritikos daugelis giria kardinolą J.M.Bergoglio, kuris mėgsta būti vadinamas tiesiog Tėvu Jorge, už pagalbą vargšams ir nuskriaustiesiems.

2001 m. jis apstulbino Buenos Airių ligoninės darbuotojus, kai paprašė vandens ir dvylikai pacientų, paguldytų dėl AIDS sukeliančio viruso komplikacijų, numazgojo kojas. Paskui jis pabučiavo pacientams kojas ir pasakė žurnalistams, kad visuomenė pamiršta sergančius bei vargšus.

Visai neseniai, 2012 m. rugsėjį, jis išbarė Buenos Airių kunigus, kurie atsisakė krikštyti nesusituokusių motinų vaikus.

"Mūsų bažnytiniame regione esama kunigų, kurie nekrikštija vienišų motinų vaikų, nes jie nebuvo pradėti šventoje santuokoje, – J.M.Bergoglio sakė savo kunigams. – Jie yra šiandienos veidmainiai. Tie, kurie klerikalizuoja Bažnyčią. Tie, kurie atskiria Dievo žmones nuo išganymo. Ta vargšė mergina, kuri, užuot grąžinusi vaiką Siuntėjui, turėjo drąsos paleisti jį į pasaulį, buvo priversta klajoti iš parapijos į parapiją, kad jis būtų pakrikštytas!"

Spartus kilimas

J.M.Bergoglio gimė Buenos Airėse 1936 m. gruodžio 17 d. imigranto iš Šiaurės Italijos Mario Bergoglio ir namų šeimininkės Reginos Bergoglio šeimoje. Lankyti seminariją jis pradėjo gana vėlai, būdamas 21-ų, o prieš tai studijavo chemiją.

Paauglystėje J.M.Bergoglio turėjo sveikatos problemų, dėl infekcijos jam buvo pašalintas plautis.

Visi apibūdindavo jį kaip nuostabų studentą, kuris su pasigardžiavimu studijavo ne tik teologiją, bet ir pasaulietiškus dalykus, tokius kaip psichologija ir literatūra.

Jis buvo įšventintas į kunigus likus vos kelioms dienoms iki 33-ojo gimtadienio ir nuo to laiko ėmė sparčiai kilti. 1973 m. dvasininkas tapo Argentinos jėzuitų arkivyskupu, kuris prižiūri ordino veiklą visoje šalyje, ir šias pareigas ėjo iki 1979-ųjų.

Įtarimų šešėlis

Šis biografijos laikotarpis gana prieštaringas. 2005 m. prieš Vatikano konklavą, kuri popiežiumi išrinko kardinolą Josephą Ratzingerį, vienas argentinietis teisininkas apkaltino J.M.Bergoglio prisidėjus prie dviejų jėzuitų kunigų pagrobimo Purvinojo karo metais.

Minėti kunigai, kuriuos J.M.Bergoglio pašalino iš Jėzuitų ordino likus savaitei iki jų pagrobimo, po kelių mėnesių buvo rasti Buenos Airių pakraštyje apsvaiginti ir nurengti. Kardinolo atstovas pateiktus kaltinimus pavadino senu šmeižtu.

Ieškinys galiausiai buvo atmestas, bet diskusijos tęsėsi, nes Argentinos žurnalistai, remdamiesi tų laikų dokumentais ir liudijimais, ėmė publikuoti straipsnius ir knygas, kurios prieštaravo J.M.Bergoglio versijai.

Po ilgo Bažnyčios neigimo turėjus ryšių su diktatūra J.M.Bergoglio 2010 m. paliudijo, kad buvo slapta susitikęs su karinės chuntos vadovu generolu Jorge Videla bei jūrų laivyno vadovu admirolu Emilio Massera ir prašęs jų paleisti kunigus. Po metų prokurorai pakvietė kardinolą liudyti byloje dėl sisteminio vaikų grobimo, apie kurį, kaip teigė kaltintojai, jis žinojo, bet nieko nedarė.

Ilgame interviu, kurį 2010 m. paskelbė Argentinos laikraščiai, J.M.Bergoglio gynė savo veiklą diktatūros metais. Jis pasakojo, kaip padėjo slėptis kariuomenės už politines pažiūras persekiojamiems žmonėms, kitiems padėjo išvykti į užsienį, taip pat bandė paveikti kariuomenę, kad ji paleistų politinius kalinius.