Serbų nacionalistai tikina, kad Kosovas nuo viduramžių yra jų žemė. Krikščionių ortodoksų Nemaničių dinastijos valdymas regione baigėsi po 1389 m. vykusio mūšio Juodųjų strazdų lauke (Kosovo Polje). Prasidėjo 500 metų trukęs Osmanų imperijos valdymas.

1389 m. turkai nugalėjo Serbijos princą Lazarį per mūšį Juodųjų strazdų lauke. Po šio mūšio kelis šimtus metų regione vyravo musulmonai ir albanai.

1690–1738 m. serbai sukilėliai nesėkmingai kovojo su turkų priespauda. Daugelis serbų paliko kraštą.

1912 m. po Balkanų karų Serbija atgavo Kosovo kontrolę. Serbijos dalimi kraštas pripažintas pagal 1913 m. Londono sutartį.

1918 m. po Pirmojo pasaulinio karo Kosovas tapo naujos valstybės – Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės, kuri 1929 m. buvo pervadinta Jugoslavija – dalimi.

1941–1945 m. per Antrąjį pasaulinį karą didžioji Kosovo dalis įėjo į Italijos kontroliuojamos Didžiosios Albanijos, kuri buvo susijusi su nacių Vokietijos režimu, sudėtį. Po karo Kosovą vėl pradėjo valdyti Jugoslavija, kuriai iki 1980 m. vadovavo partizanų vadas komunistas Josipas Brozas Titas.

1974 m. Jugoslavija suteikė Kosovui autonomijos statusą, provincijos valdymas atiduotas į vietos gyventojų rankas.

1981–1989 m. po J.Brozo Tito mirties albanų nacionalistai pradėjo kampaniją prieš serbus. Kosove albanų skaičius siekė 90 proc. visų gyventojų.

1989 m. Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius per 600 metų mūšio Juodųjų strazdų lauke metines pradėjo kampanija, kuria siekta panaikinti provincijos autonomijos ir albanų, kaip oficialios kalbos, statusą.

1990 m. reaguodami į tai albanai paskelbė Kosovą nepriklausoma valstybe. Belgradas panaikino Kosovo autonomijos statusą.

1992 m. akademikas Ibrahimas Rugova buvo išrinktas atskilusios respublikos prezidentu.

1998 m. separatistinės Kosovo išlaisvinimo armijos kariai perėmė 40 proc. provincijos teritorijos kontrolės. S.Miloševičius pradėjo vykdyti etninius valymus Kosove.

1999 m. kovas. Prancūzijoje vykusios taikos derybos žlugo. NATO pradėjo bombarduoti Jugoslaviją.

Gegužė. S.Miloševičiui pateikti kaltinimai dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Birželis. Baigus 72 dienas trukusį bombardavimą S.Miloševičius išvedė kariuomenę iš Kosovo. Baimindamiesi albanų keršto Kosovą paliko tūkstančiai serbų.

2001 m. Kosove įvyko rinkimai ir prezidentu buvo išrinktas I.Rugova.

2005 m. tarpininkaujant buvusiam Suomijos prezidentui Matti Ahtisaari, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pradėjo svarstymus dėl Kosovo ateities.

2006 m. nesulaukęs Hagos tribunolo nuosprendžio nuo širdies smūgio mirė S.Miloševičius.

2007 m. M.Ahtisaari pasiūlė pripažinti Kosovo nepriklausomybę. Valstybės veiksmingumą turėjo užtikrinti ES. Derybos atsidūrė aklavietėje.

2008 m. sausio 9 d. tapęs premjeru buvęs karo vadas Hašimas Tačis pažadėjo paskelbti Kosovą nepriklausoma valstybe.

Vasario 17 d. Kosovas vienašališkai pasiskelbė nepriklausomu. Šalies nepriklausomybę pripažino daugiau kaip 50 valstybių, tarp jų – JAV ir kai kurios ES šalys (viena jų – Lietuva). Rusija ir Serbija iki šiol griežtai atsisako pripažinti Kosovo valstybę.