Kosovo įstatymų leidėjai patvirtino naująją koalicinę vyriausybę, kuriai vadovaus politikos veteranas Isa Mustafa; tokiu būdu baigėsi beveik šešis mėnesius trukusi politinė krizė.

„Parlamentas išrinko naują vyriausybę ir jos vadovą Isą Mustafą“, – paskelbė parlamento pirmininkas Kadri Veseli (Kadris Veselis).

Naująjį ministrų kabinetą palaikė 73 deputatai, prieš balsavo 38.

Dvi pagrindinės Kosovo politinės partijos pirmadienį netikėtai susitarė raginti premjeru paskirti politikos veteraną I.Mustafą.

Kosovo prezidentė Atifete Jahjaga (Atifetė Jahjaga) oficialiai pasiūlė parlamentui I.Mustafą premjeru, po I.Mustafos Kosovo demokratinės lygos (LDK) ir darbą baigiančio premjero Hashimo Thaci (Hašimo Tačio) Kosovo demokratų partijos (PDK) susitarimo.

H.Thaci šiai mažytei valstybei vadovavo nuo 2008 metų, kai ji vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos.

63 metų I.Mustafos, buvusio ekonomisto, kuris pažadėjo apgręžti vienos skurdžiausių Europos šalių ekonomiką, premjero poste lauktų sunkus darbas.

Prieš pirmalaikius rinkimus birželio mėnesį jis, be kitų dalykų, žadėjo darbo kiekvienam, kad „piliečių gyvenimas būtų kuo lengvesnis“.

Tačiau trečdalis Kosovo gyventojų, kurių iš viso yra 1,7 mln., neturi darbo, o maždaug 40 proc. gyvena baisiame skurde.

Pirmadienio susitarimu buvo sudarytos sąlygos formuoti naują vyriausybę ir išeiti iš politinės aklavietės, kurioje Kosovas buvo nuo birželio rinkimų.

Tačiau nepastoviame Balkanų politikos pasaulyje tai sukėlė dideles aistras tarp I.Mustafos kritikų, kurie teigia, jog jis yra toks pamišęs dėl valdžios, kad dėl jos padarytų viską.
Pasipiktinę LDK šalininkai nusiaubė partijos biurą sostinėje Prištinoje, o kiti griežtai kritikavo I.Mustafą už „išdavimą“ ir vadino jį „klastinga lape“.

„Jis yra senosios ekonominės mokyklos technokratas, kuris pasirodė tik kaip meistras tampyti virveles užkulisiuose“, – sakė vienas informuotas šaltinis, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės.
Nors H.Thaci partija PDK po birželio 8-osios rinkimų liko pirma, jai teko tik 37 iš 120 vietų parlamente ir nesugebėjo suformuoti valdančiosios koalicijos, kuri jį paremtų kaip premjerą.

LDK tuomet suformavo bloką su keturiomis opozicinėmis partijomis, šitaip siekta blokuoti trečią H.Thaci mandatą, ir pažadėjo formuoti savo pačios koaliciją.

Tačiau dėl konstitucijos išlygos, kad tik rinkimų laimėtojas gali skirti parlamento pirmininką, opozicija negalėjo paskirti savo kandidato.

Dėl to kilo politinė krizė, nes pagal Kosovo įstatymus vyriausybės negalima suformuoti, kol nepaskirtas parlamento pirmininkas.

Tad po mėnesius trukusios kovos I.Mustafa galiausiai atsuko nugarą sąjungininkams opozicijoje ir pasiekė susitarimą su savo pagrindiniu varžovu.

1951 metų gegužės 15 dieną kaime netoli Prištinos gimęs I.Mustafa 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose, kai Kosovas priklausė komunistinei buvusiai Jugoslavijai, buvo jaunimo lyderis ir ministrų kabineto narys.

Tačiau apie tą laikotarpį jo oficialioje biografijoje vengiama kalbėti, ir jo oponentai vis dar vadina jį „komunistiniu chameleonu“.

Vėliau I.Mustafa aštuonerius metus buvo finansų ministras vyriausybėje tremtyje, kurią Kosovo albanai suformavo Vokietijoje prieš savo 1998-1999 metų karą su tuometiniam Serbijos lyderiui Slobodanui Miloševičiui lojaliomis pajėgomis.

Kaip finansų ministras, jis rūpinosi fondu, per kurį diaspora finansavo Kosovo albanų pasipriešinimo judėjimą.

I.Mustafos oponentai kaltina jį tuo, kad jis niekada viešai nėra paaiškinęs, kaip tos lėšos, dešimtys milijonų eurų, buvo panaudotos.

Prieš tai, kai politikai ėmė skirti visą savo laiką, I.Mustafa tris dešimtmečius dėstė Prištinos universitete, kuriame yra apsigynęs ekonomikos daktaro laipsnį.

Į politiką jis sugrįžo 2007-aisiais, kai buvo išrinktas Prištinos meru.

2010 metais I.Mustafa perėmė vadovavimą LDK, kuri daug metų buvo dominuojanti partija, bet ėmė smukti 2006-aisiais mirus jos įkūrėjui Ibrahimui Rugovai.