Ramzanas Kadyrovas paskelbė, kad ketina trauktis iš Rusijai pavaldžios Čečėnijos Respublikos prezidento posto. Kodėl staiga ištikimai Kremliui tarnavęs politikas nusprendė taip pasielgti?

Botagas ir meduolis

R.Kadyrovas Čečėniją faktiškai valdo nuo 2004 m., kai teroristai sėkmingai pasikėsino į jo tėvą Akhmadą. O nuo 2007 m. jis oficialiai eina ir šios kadaise maištingos Rusijos respublikos prezidento pareigas.

Kaip R.Kadyrovui pavyko pasiekti, kad Čečėnija iš labiausiai neramios Šiaurės Kaukazo respublikos taptų, ko gero, pačia paklusniausia?

Visų pirma, šis veikėjas vadovavosi botago principu, t.y. tuos, kurie jam ir jo klanui nepakluso, žiauriai baudė. Tačiau ne tik bausmės privertė daugelį čečėnų pripažinti R.Kadyrovo autoritetą.

Kaip ir Vladimiras Putinas, R.Kadyrovas pasitelkė ir meduolio taktiką.

Su klanais, kurie pripažino Kadyrovų klano valdžią, jis dalijosi iš Maskvos gaunamais pinigais. O tie, kurie jam oponavo, buvo likviduoti. Paprastai fiziškai, padedant Rusijos kariškiams ir saugumiečiams.

Priešai tapo draugais

Pirmaisiais po SSRS žlugimo metais Čečėnijoje vyravo vadinamosios nacionalistinės-patriotinės jėgos.

Džocharo Dudajevo, pirmojo Čečėnijos prezidento, ir jo pasekėjų pagrindiniu tikslu buvo etnoso tapimas tauta ir nacija. Kitaip sakant, pirmieji čečėnų lyderiai siekė įkurti nepriklausomą nuo Rusijos Čečėnijos valstybę, grįsta etniškumu ir tautiškumu.

Kita dalis čečėnų pasaulį suvokė ne per etninę ar tautinę, tačiau labiau religinę prizmę. Ką jie skelbė? Tai, kad Kaukazas –  vieningas regionas, kuriame islamo religijos pagrindu reikėtų sukurti Kaukazo emyratą.

Šamilis Basajevas – charakteringas pavyzdys. Šiai grupei, beje, priklausė ir Kadyrovai – pirmojo Čečėnijos karo metu jie stojo prieš Maskvą, skelbdami rusams šventąjį karą.

Vėliau jie gavo iš Kremliaus dovanų: pirma, pažadą, kad Rusija, jeigu jie sudės ginklus ir sutiks su Maskvos valdymu, pripažins jų įtaką; antra, kad už lojalumą jiems bus dosniai atlyginta finansiškai.

Paskatos suveikė – Antrojo Čečėnijos karo, prasidėjusio 2000-aisiais, metu Kadyrovai jau nemojavo ginklu prieš V.Putino nosį. Priešingai, jų vadovaujami čečėnai talkino Rusijos saugumiečiams, siekusiams pažaboti radikalius kovotojus.

Kai neramumai buvo pažaboti, R.Kadyrovas ėmė kurti tikrų tikriausią kalifatą, žinoma, padedamas Maskvos pinigų ir karinio užnugario.

Čečėnijos sostinėje Grozne vienas po kito kilo modernūs stikliniai dangoraižiai, atvėrė duris didžiausia pasaulio mečetė. Taip V.Putinas, padedamas R.Kadyrovo, sugebėjo įtikinti daugumą čečėnų, kad Rusija nebando pažaboti vietinės kultūros. Priešingai, "taikųjį" islamą Maskva palaiko ir remia.

Likimas – Kremliaus rankose

Regis, viskas Čečėnijoje apsivertė aukštyn kojomis. Net imta sakyti, kad iš visų Šiaurės Kaukazo respublikų Čečėnija – tobulas pavyzdys.

Kodėl R.Kadyrovas dabar nori trauktis? Kas nutiko?

Čečėnijos lyderis į šį klausimą atsakyti neskuba. Esą jo likimas – Kremliaus rankose: "Kartoju – bet kokius sprendimus šiuo, atsistatydinimo, klausimu priima prezidentas. Na, o aš – pėstininkas, kuris pasakys: "Klausau!"

R.Kadyrovo kadencija baigsis ateinantį mėnesį. Jis sakė, kad negalėtų paskelbti oficialaus sprendimo dėl savo ateities, kol to nepadarė Kremlius.

"Paskelbimo pirmumas priklauso Kremliui. Iki mano įgaliojimų termino pabaigos lieka dar daugiau negu mėnuo. Žurnalistai paklausė. Aš išsakiau savo nuomonę, kadangi ją privalau turėti. Dabar ji bus visiems žinoma", – pridūrė Čečėnijos lyderis, komentuodamas praėjusią savaitę savo išsakytą pareiškimą, kad yra pasiruošęs atsistatydinti.

Tiesa, vėliau jis vis dėlto prasitarė, kad tokį jo sprendimą nulėmė "nedraugiškų" Rusijai jėgų kurpiamas sąmokslas. Kas tos jėgos? Vakarai.

"Vakariečių sąmokslas"

"Tarkime, mano pasitraukimas naudingas Rusijos nedraugams, kad nereikėtų ištarti žodžio "priešai". Jie tik apie mane ir tekalba – netgi dėl to, kad orai pasikeitė. Ko gero, aš kažkam labai trukdau. Kam? Rusijos liaudžiai? Vadovybei? Žinoma, ne! Ar saujelei JAV Valstybės departamento parankinių ir į juos panašių? Tikriausiai taip!"

R.Kadyrovas turėjo galvoje rusų opozicijos veikėjus, kurie jį kaltina Boriso Nemcovo nužudymu.

"Kalbant apie tuos, kurie perėjo į Rusijos priešų pusę, kurie tapo jų parankiniais – mano pozicija dėl jų nepasikeis, kad ir kuo dirbčiau ateityje. Vis dėlto nenoriu, kad mano vardas, netgi netiesiogiai, taptų kliūtimi Rusijos prezidentui. Man asmeniškai, kaip žmogui, valdžia nereikalinga."

Po to jis pakartojo, kad yra ir bus lojalus V.Putinui ir vykdys visus jo nurodymus.

"Esu pasiruošęs įvykdyti bet kokį Rusijos prezidento įsakymą. Pasakys, kad būtina toliau eiti šias pareigas – nesiimsiu netgi diskutuoti. Bus kitoks sprendimas – įvykdysiu besąlygiškai, – dėstė jis. – Kai kalbu, kas esu Putino pėstininkas, tai nėra šiaip žodžiai, tai tvirta mano pozicija. Tai reiškia, kad nesvarbu, ar liksiu šiame poste, ar ne, esu ištikimas prezidentui V.Putinui."

Sistemos išlaikymas

Ar Vakarai organizuoja sąmokslą prieš R.Kadyrovą? Bent jau tol, kol Čečėnijos vadas nerodo ambicijų pakeisti V.Putiną Rusijos prezidento poste, ši versija skamba neįtikinamai. R.Kadyrovo, pavadinkime, svoris Rusijos politikoje – per menkas.

Žinoma, jeigu tokių ambicijų rastųsi (arba jos būtų oficialiai deklaruotos), o ir dar įvairūs nacionalistai, šovinistai susitelktų aplinkui šį karštakošį veikėją, tai potencialiai būtų pavojinga. Kad ir kaip būtų, su V.Putinu galima susikalbėti, o štai su R.Kadyrovu... Paklausius kai kurių jo kalbų, tuo galima labai suabejoti.

R.Kadyrovo valdymas, ko gero, radikalizuotų Rusiją. Bet tai – pavojaus ženklas ne tik Vakarams. Iš to seka kita versija – R.Kadyrovas visų pirma neįtinka įtakingiems Rusijos valdančiojo elito veikėjams, gal net pačiam V.Putinui. Kodėl? Nes jis nėra pragmatiškas.

Su Vakarais Rusija, tiksliau, ją dabar valdantis V.Putino režimas, visuomet bandys atitaisyti santykius – taip jau ne sykį buvo ir, ko gero, bus. Vakarai – svarbiausia rusiškų dujų ir naftos rinka. Be to, iš Vakarų pasiturintys rusai perka produkciją.

Gal todėl R.Kadyrovą bandoma izoliuoti? Yra tokia versija – esą skandalas dėl Boriso Nemcovo žmogžudystės pasitarnavo Kremliui. Taip V.Putinas marginalizavo R.Kadyrovą, kuris dabar daugelio vadinamas šio nužudymo organizatoriumi. Kitaip sakant, blogu vyruku, o štai V.Putinas – gerasis vyrukas, kadangi jis – niekuo dėtas.

Bet ar tai tiesa, sunku pasakyti. Vis dėlto Ilja Jašinas, vienas iš opozicijos veikėjų, pastebėjo, kad kalbos apie trintį tarp kai kurių Rusijos elito asmenybių ir R.Kadyrovo – ne iš piršto laužtos.

"R.Kadyrovas jaučia, kad jo pozicija silpnėja. Yra ženklų, kad Kremlius juo nepatenkintas, kad Rusijos elitas atsisuka prieš jį – dėl jo nenuspėjamo ir beatodairiško elgesio. Jis jaučia, kad praranda valdžios pasitikėjimą, todėl jau kelis mėnesius bandė asmeniškai susitikti su V.Putinu, tačiau šis jam neatsako. Tad R.Kadyrovas dar labiau nervinasi ir siunčia žinias apie savo lojalumą. Savaime suprantama, jis nenori trauktis", – aiškino jis.

Brianas Whitmore'as, Laisvosios Europos radijo komentatorius, pastebėjo: "R.Kadyrovas primena V.Putino Frankenšteiną. Pats Putinas jį sukūrė, o dabar nebegali suvaldyti."

V.Putino Frankenšteinas

Akivaizdu, kad joks kitas Rusijos federalinio subjekto vadovas neturi sukaupęs tokios įtakos, kokia mėgaujasi R.Kadyrovas.

Ir nors jo galia itin priklauso nuo Maskvos, R,Kadyrovas turi svertą spausti Kremlių – juk kas gali būti tikras, kad, jam pasitraukus, Čečėnija vėl nevirs teroristų irštva? Tiesa, dėl precedento neturinčių privilegijų ir savavaldžiavimo, R.Kadyrovas, kaip kalbama, įgijo daug priešų Rusijos teisėsaugos struktūrose, kurių vadovai jau seniai spaudžia jį atstatydinti. Vis dėlto ir generolai suvokia, kad su Čečėnija, jeigu neliks R.Kadyrovo, gali kilti problemų.

Taigi visa ši situacija – keistoka. Viena vertus, R.Kadyrovą būtų galima patraukti ir yra svarių priežasčių tam. Kita vertus, tarsi ir ne, nes neaišku, nei kas bus po jo, nei kaip toliau klostysis situacija Čečėnijoje.

Tiesa, yra nemažai galvojančių, kad Kremlius tebepalaiko R.Kadyrovą, o visas šis spektaklis, surengtas Čečėnijos lyderio, tėra bandymas dar labiau įsiteikti savo šeimininkui.