Šis kaltinimas pasigirdo po to, kai išvakarėse objekte lankėsi Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi, perspėjęs dėl „labai rimtos“ rizikos, kad jame gali įvykti branduolinė avarija.

R. Grossi atkreipė dėmesį, kad ligi šiol jėgainė buvo eksploatuojama kaip įprasta, nors Rusija ir teigia, kad plataus masto išpuolį Rusijos teritorijoje surengusios ukrainiečių pajėgos mėgino atakuoti šį objektą dronais.

Savo apsilankymo metu jis pasakė, kad Rusija jam yra pranešusi apie menamus dronų antskrydžius, tačiau daugiau informacijos nesuteikusi ir nenurodžiusi, kas dėl jų kaltas.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį leido suprasti, kad R. Grossi nebuvo visiškai atviras.

„R. Grossi matė dronų antpuolių jėgainėje pasekmes, įvertino tokių antpuolių keliamą grėsmę, taip pat šiuo metu egzistuojančią galimą grėsmę“, – pasakė jis.

„Dėl suprantamų priežasčių TATENA teigia neturinti įgaliojimų atskleisti, kas įvykdė šiuos antpuolius, tačiau šiuo atveju tai yra taip akivaizdu, kad nekyla jokių klausimų. Ukrainos kaltė dėl branduolinio pavojaus eskalavimo yra daugiau nei akivaizdi“, – D. Peskovo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą dėl pasikėsinimo į branduolinę jėgainę, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Kyjivas šiuos kaltinimus paneigė.

Rugpjūčio 6 d. Ukrainos daliniai pirmą kartą per plataus masto invaziją, V. Putino nurodymu prasidėjusią 2022 m. vasarį, užėmė dalį Rusijos teritorijos.

Tiksli ukrainiečių fronto Rusijos Kursko regione buvimo vieta nėra aiški, nors teigiama, kad priešakiniai daliniai gali būti arčiau nei už 30 kilometrų nuo branduolinės jėgainės.