Anksčiau atrodęs kaip keistokas formalumas Nyderlandų referendumas dėl Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties su Ukraina tapo antausiu Bendrijai ir dar vienu rimtu iššūkiu europinei svajonei.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris prieš trečiadienio referendumą įspėjo, kad olandų „ne“ susitarimui su Ukraina „gali atverti duris didžiulei krizei kontinente“.

Tačiau ES nūdienos pozicijos yra tokios, kad jos įspėjimų ne tik nepaisoma, bet jie netgi laikomi provokacija.

„Didžiulės kontinentinės krizės“ kol kas dar gali nebūti, bet artėjant birželį numatytam Didžiosios Britanijos referendumui dėl tolesnės šalies narystės Bendrijoje, 28 valstybių bloko ateitis atrodo vis niūresnė.

„Pirmininkui liūdna“, – sakė J.-C.Junckerio atstovas spaudai Margaritis Schinas.

„Jis toliau grumsis už Europą“, – sakė M.Schinas ir pridūrė: „Jeigu jam teks tai daryti vienam, jis tai darys“.

Prieš du dešimtmečius ES buvo traukinys, į kurį visi skubėjo įšokti, tačiau dabar Bendrijos lyderiai jaučiasi vis labiau vieniši.

Netgi referendumą inicijavusiems olandų judėjimams rūpėjo ne prekybos su Ukraina detalės.

Šis plebiscitas, organizuotas pagal neseniai priimtą įstatymą, suteikė jiems puikią progą užriesti nosį prieš „Briuselį“ – šis žodis vis dažniau naudojamas negatyvia prasme apibūdinti vietą, kurioje įsikūrusios ES institucijos, ir jų vykdomą bendrąją bloko politiką, kurią kritikai laiko kišimusi į atskirų valstybių gyvenimus.

Ketvirtadienį paskelbti galutiniai referendumo rezultatai parodė, kad 61,1 proc. balsavime dalyvavusių olandų pasisakė prieš ES ir Ukrainos susitarimą, kuriam pritarė Nyderlandų vyriausybė ir ES lyderiai. Aktyvumas buvo nedidelis, bet jo pakako, kad referendumas būtų pripažintas įvykusiu.

„Tai yra žmonių nepasitikėjimo Briuselio elitu pareiškimas“, – sakė kraštutinių dešiniųjų lyderis, antiimigracinių pažiūrų parlamentaras Geertas Wildersas (Gertas Vildersas), kuris liejo įtūžį ir ant Bendrijos, ir ant Nyderlandų vyriausybės.

2005 metais Nyderlandai referendume atmetė ES konstituciją, ir tai, kaip vėliau paaiškėjo, buvo nesibaigiančio nesėkmių ruožo pradžia.

Nuo tada Bendrijai teko spręsti vieną krizę po kitos, įskaitant rimtas finansines bėdas keliose narėse, kurios iškėlė rimtų klausimų dėl bloko bendrosios valiutos ateities, o dabar ją drasko nesutarimai dėl to, kaip pažaboti rekordinį migrantų antplūdį.

ES vyriausybės eina į kompromisus, kad būtų pasiekti susitarimai. Tačiau jei dėl tokių susitarimų organizuojami plebiscitai, rinkėjai daugumoje bloko šalių linkę juos atmesti. Prancūzija ir Airija pastaraisiais metais taip pat yra atmetusios tokius susitarimus.

„Tai dar kartą įrodo, jog esama didžiulio skeptiškumo dėl to, ką daro ES“, – sakė ES klausimų ekspertas Hendrikas Vosas iš Gento universiteto.

„Matyti vis daugiau populizmo. Pirmiausia Britanijoje, o dabar jau beveik visoje ES, ir tai privedė prie tokio didžiulio nepasitikėjimo“, – sakė jis.

Trečiadienio plebiscito rezultatai buvo vanduo ant britų euroskeptikų, norinčių, kad birželio 23 dieną vyksiančiame referendume būtų nubalsuota už šalies pasitraukimą iš ES, malūno.

„Patriotinių jėgų triumfas“

„Tokie (olandų referendumo) rezultatai yra žinia Britanijos žmonėms, kad nuosaiku ir normalu nepritarti ES ir kovoti už tai, kas geriausia mūsų šaliai“, – sakė Brianas Monteithas (Brajanas Monteitas), Britanijos pasitraukimo iš ES šalininkų stovyklos „Leave.EU“ atstovas spaudai.

„Europos Sąjungai prasidėjo saulėlydis“, – pridūrė jis.

Vis dėlto Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) išreiškė viltį, kad olandų rinkėjų sprendimas neturės įtakos birželį Jungtinėje Karalystėje vyksiančiam plebiscitui dėl narystės Bendrijoje.

„Svarbu, kad Europos institucijos ir olandų vyriausybė gerai įsiklausytų, ką sako žmonės, pabandytų tai suprasti ir pabandytų su tuo dirbti“, – sakė D.Cameronas.

„Nemanau, kad tai mums turėtų kokį nors poveikį, nes mūsų klausimas svarbesnis“ – sakė konservatorių lyderis.

Politikos analitikas Rensas Vliegenthartas (Rensas Vligenthartas), dėstantis komunikacijos dalykus Amsterdamo universitete, su tuo sutiko.

„Euroskeptikams tai atrodys kaip paskatinimas, bet vargu ar šis balsavimas turės įtakos britų rinkėjams“, – sakė jis AFP.

Vis dėlto Nigelas Farage'as (Naidželas Faradžas), euroskeptiškos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis, sveikino olandų referendumą kaip „milžinišką demokratijos pergalę“.

Britų euroskeptikas pridūrė, kad Nyderlandų referendumo kampanijos organizatoriai galėtų atvykti Britaniją ir padėti už pasitraukimą agituojančiųjų stovyklai.

„Laukiu, kada galėsiu su jais dirbti“, – sakė jis.

Brianas Monteithas (Brajanas Monteitas), „Leave.EU“ grupės kampanijos atstovas pridūrė, kad „toks rezultatas duoda signalą britams, kad visiškai pakenčiama ir normalu nepritarti ES ir kovoti už tai, kas geriausia mūsų šaliai“.

Už Britanijos pasitraukimą iš ES agituojančios kampanijos „Vote Leave“ vykdomasis direktorius Matthew Elliottas (Metjus Eliotas) taip pat pasveikino referendumo rezultatus.

„Vėl ir vėl rinkėjai nusprendžia atstumti Briuselį, kai tik su jais konsultuojamasi dėl ES“, – pareiškė jis.

Savo ruožtu Marine Le Pen (Marin Le Pen), Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderė, savo oficialioje „Twitter“ paskyroje sveikindama balsavimą parašė „vakarykštis patriotinių jėgų triumfas“.

„Jaučiuosi apgautas Europos“

Ukrainoje buvo jaučiamos niūrios nuotaikos ir daug žmonių reiškė nusivylimą bei piktinosi prezidentu Petro Porošenka.

„Tai smūgis svarbiausiems ir garsiausiems P.Porošenkos, žadėjusio artimiausiu metu bevizį režimą su ES, pažadams“, – sakė politikos analitikas Vadymas Karasiovas.

Žala buvo juntama jau ketvirtadienį.

„Jaučiuosi apgautas ir paliktas Europos, – sakė Antonas Kononenka, 56 metų mokytojas iš Kijevo. – Mes vėl stumiami į Rusijos glėbį.“

Nors referendume balsavę olandai galbūt to nė nenorėjo, jie padovanojo politinę pergalę Maskvai.

Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad balsavimo rezultatai „atspindi europiečių nuomonę apie Ukrainos politinę sistemą“.

Prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad olandų rinkėjai „siunčia signalą, jog nepasitiki“ ES ir Ukrainos asociacijos sutartimi.

Užsienio reikalų analitikas iš Maskvos Vladimiras Frolovas sakė, kad referendumo rezultatai „patvirtina oficialų Rusijos naratyvą, kad Ukraina nepriklauso Europai ir jos ateitis – visada būti su Rusija“.

„Tai, žinoma, suteikia viešųjų ryšių postūmį Rusijos oficialiajai linijai“, - sakė jis.