Išpuoliai prieš šiitų bendruomenę Pakistane priminė tarpkonfesinį konfliktą Irake. Ar Pakistane bręsta nauji neramumai, kurių šioje smurto draskomoje šalyje ir taip apstu?

Kruvinos skerdynės

Pakistano Beludžistano sostinė Kveta gedi. Šeštadienį per išpuolį miesto turguje žuvo 85 šio miesto gyventojai. Išpuolis sudrebino Pakistaną. Tūkstančiai šiitų pareikalavo iš vyriausybės nubausti "Lashkar-e-Jhangvi" sukilėlius, kurie prisiėmė atsakomybę už žudynes.

Pakistano šiitų bendruomenė išpuolio organizavimu apkaltino sunitų ekstremistus. Sunitai Pakistane sudaro didžiąją dalį gyventojų, o šiitai – apie penktadalį iš 180 mln. šalies gyventojų.

Išpuolis mieste – ne vienintelis, sukrėtęs Pakistaną. "Human Rights Watch" paskelbė, kad 2012 m. išpuolių prieš šiitus skaičius Pakistane pasiekė visus rekordus. Išpuoliai pareikalavo daugiau kaip 400 žmonių gyvybės.

Vyriausybė bejėgė?

Tai buvo jau antras šiais metais didelio masto išpuolis prieš hazarus šiitus Kvetoje. Sausio 10 d. per dviejų mirtininkų išpuolį šio miesto angliškojo biliardo klube žuvo mažiausiai 92 žmonės. Tai buvo daugiausia aukų pareikalavęs išpuolis Pakistane prieš šiitų bendruomenę.

Tačiau vyriausybė, regis, nesugeba susitvarkyti su problema. Taigi, sunitų sukilėliai kartu su Talibanu ir "Al Qaeda" tampa dar vienu iššūkiu branduolinei valstybei.

Šiitų bendruomenė net pareiškė, kad nelaidos savo artimųjų tol, kol Pakistano saugumo pajėgos nepradės operacijos prieš "Lashkar-e-Jhangvi". Pagal musulmonų tradicijas kūnai turi būti kuo skubiau palaidoti, o tai, kad jie paliekami ant žemės, simbolizuoja stiprų sielvartą ir liūdesį.

"Mes nelaidosime kūnų, kol mūsų reikalavimas sustabdyti teroristus ir jų rėmėjus nebus patenkintas", – pareiškė Syedas Muhammadas Hadi, vietos šiitų bendruomenės atstovas. Jis pridūrė, kad Pakistano pajėgos, atsakingos už Kvetos miesto saugumą, nerodo jokio noro tinkamai atlikti savo pareigų.

"Mes visi puikiai žinome, kad tai "Lashkar-e-Jhangvi". Norime, kad vyriausybė veiktų, kad imtųsi veiksmų prieš teroristus", – sakė šiitų aktyvistas Hasanas Raza. 40 metų Kvetos gyventojas Qurbanas Ali pabrėžė, kad situacija provincijoje sudėtinga.

"Nebuvo mėnesio, nebuvo savaitės, kad šioje provincijoje nebūtų žuvęs nė vienas hazarų bendruomenės narys. Kodėl vyriausybė – tiek centrinė, tiek provincijos – miega, kai reikia apsaugoti šiitus?" – retoriškai klausė vyras.

Kas kursto įtampą?

Šiitų ir sunitų nesantaika Irake 2006–2007 m. naudojosi "Al Qaeda". Dabar šis scenarijus, regis, kartojasi Pakistane. Hazarai, kurie yra šiitai, į Pakistaną persikėlė iš Afganistano.

Beje, "Lashkar-e-Jhangvi" siejama su Pakistano saugumo tarnybomis, tačiau šios tokius gandus kategoriškai neigia. Kalbama, kad Pakistano slaptosios tarnybos rėmė sunitų ekstremistus, veikiančius prieš Iraną, kuriame dominuoja šiitai. 2001 m. "Lashkar-e-Jhangvi" buvo uždrausta, tačiau iki šiol Pakistane grupuotė veikia beveik netrukdoma.

Išpuoliai Irake

Irako sostinės šiitų rajonus sekmadienį sudrebino serija užminuotų automobilių sprogimų, per kurią žuvo mažiausiai 15 žmonių, o dar apie 80 buvo sužeista. Trys automobiliai sprogo Sadro rajone miesto šiaurėje, dar po vieną – Amine, Huseinijoje ir Kamalijoje sostinės rytuose, be to, pakelės bomba sprogo Karadoje Bagdado centre. Šį mėnesį smurtas Irake jau pareikalavo mažiausiai 150 žmonių gyvybės. Jokia grupuotė dar neprisiėmė atsakomybės už sekmadienio išpuolių virtinę. Tačiau su "Al Qaeda" siejami sunitų kovotojai dažnai taikosi į šiitų mažumą – taip jie bando pakirsti pasitikėjimą centrine vyriausybe ir nublokšti šalį atgal prie kruvino tarpkonfesinio konflikto, kuris šalį krėtė 2006–2007 m.