Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis pirmadienį kreipdamasi į tautą 95-ųjų Nepriklausomybės metinių proga paragino įsisavinti geriausius dalykus, kurie sukurti pasaulyje, ir neizoliuoti savęs nuo kitų.

Vakare kalbėdamas šventiniame renginyje prie Laisvės paminklo Rygoje prezidentas sakė, jog šiuolaikiniame besikeičiančiame pasaulyje Latvija gali išsaugoti savo identitetą ir tautos dvasios stiprybę sąmoningu darbu, kultūra ir švietimu.

"Pasaulinio lygio išsilavinimas, atveriantis visas duris ir sutvirtinantis Latvijos pamatus. Mes turime mokėti rasti ir įsisavinti geriausias mokslo žinias, kad iš pasaulinių žinių centrų grįžtų išsilavinę ir pasitikintys savimi žmonės, kurie dalinsis tomis žiniomis Latvijoje", - sakė A.Bėrzinis, paraginęs nebijoti aukštų, iš pažiūros netgi neįgyvendinamų, siekių.

Prezidentas taip pat pabrėžė Baltijos valstybių vienybės svarbą, pažymėjęs, jog tik bendradarbiaudamos, o ne konkuruodamos tarpusavyje, Latvija, Estija ir Lietuva kaip vienas regionas turi galimybę tapti pasaulinio lygio žaidėju.

Pasak A.Bėrzinio, likimas lėmė, kad Latvija yra tarp Lietuvos ir Estijos, todėl ji turi prisidėti prie visų trijų šalių suartėjimo ir padėti ieškoti jas vienijančių dalykų.

"Nors latvis yra viensėdininkas, aš raginu nei mintimis nei darbais nestatyti tvoros aplink Latviją, nes tai būtų tik matoma apsauga. Tokiu būdu mes netapsime stipresni, išmintingesni ar labiau apsaugoti, nes mūsų laikais atsiribojimas - ne pati geriausia varomoji jėga", - sakė prezidentas.

"Tik mokėjimas įsisavinti geriausius dalykus, kurie sukurti pasaulyje, padarys mus išties stiprius ir nepriklausomus, išmintingus ir įžvalgius, tokius, kurie saugo visa, kas sava, ir neatmeta to, kas nauja", - pabrėžė jis.

Pasak A.Bėrzinio, dabar tinkamas laikas užduoti sau klausimą, kodėl nerimsta mėginimai suskaldyti ir supriešinti latvių tautą. Prezidentas paragino pamąstyti apie tai, nes "mes nebeturime teisės klysti".

Tautinis sąjūdis Latvijoje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, o jo kulminacija tapo 1918 metų lapkričio 18 dieną paskelbta nepriklausomybės deklaracija.

Šalis susikūrė po Pirmojo pasaulinio karo ir dviejų Rusijoje įvykusių revoliucijų, nuvertusių caro režimą. Latvija, kaip ir Lietuva bei Estija, nepriklausomybe džiaugėsi tik 22 metus: 1940 metais ją okupavo Sovietų Sąjunga, 1941 metais - nacistinė Vokietija, o 1944 metais šalis vėl atiteko Maskvai.

Per penkis dešimtmečius trukusią sovietinę erą dešimtys tūkstančių Latvijos gyventojų buvo ištremti į Sibirą arba pasitraukė į Vakarų šalis. Dėl Maskvos vykdytos intensyvios "rusifikacijos" politikos šiuo metu etniniai rusai dabar sudaro apie trečdalį Latvijos gyventojų.