Varšuva yra paprašiusi iš ES milijardų eurų išmokų ir paskolų, bet Briuselis dar nėra jų patvirtinęs, nepavykstant išspręsti ginčo su Varšuva dėl teisinės valstybės principų.

„Joks žemesnio ar aukšto lygio Europos Sąjungos pareigūnas neturi teisės šantažuoti, užsiimti savotišku korupcinio pobūdžio šantažu“, – žurnalistams sakė teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro (Zbignevas Ziobras).

„Nes jeigu vertintume jo žodžius rimtai, tai reikštų, kad šis pareigūnas sako Lenkijos vyriausybei, Lenkijos valstybei... „Duosime jums pinigų, kad sutiktumėt su žeminamomis sąlygomis, susijusiomis su jūsų suvereniteto suvaržymu“, – pridūrė ministras.

Trečiadienį už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis) sakė, kad Briuselis „linkęs bendradarbiauti“ dėl Lenkijos atsigavimo plano, bet „faktas, jog dar nesame jo pasiekę. Diskusija tęsiasi.“

„Ši diskusija, kaip Lenkijos valdžia puikiai žino, taip pat apima ES teisės pirmumo klausimą ir šio klausimo galimas pasekmes Lenkijos atsigavimo ir atsparumo planui“, – pridūrė P. Gentiloni.

Varšuva ir ES jau seniai nesutaria dėl kontroversiškos teismų sistemos reformos, inicijuotos Lenkijos valdančiosios dešiniosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ruošiasi paskelbti išvadą, ar Lenkijoje pirmumas turi būti teikiamas nacionalinei, ar ES teisei.

Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) kovo mėnesį paprašė išnagrinėti šį klausimą, kai ES Teisingumo Teismas priėmė preliminarią nutartį prieš dalį Lenkijos teismų reformos, stumiamos PiS vadovaujamos vyriausybės.

Europos Komisija atsakinga už 750 mlrd. eurų ES atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo lėšų paskirstymą ir dar nėra suteikusi leidimo skirti Lenkijai 23 mlrd. eurų išmokų ir suteikti 34 mlrd. eurų lengvatinių paskolų.