Šalyje auštant surengta kasmetinė ceremonija, skirta prisiminti pirmuosius nacistinės Vokietijos išpuolius, pradėjusius didelį karą.
Per karą Lenkijoje žuvo apie 6 mln. žmonių. Skaičiuojama, kad iš viso pasaulyje jų žuvo daugiau kaip 50 mln., įskaitant šešis milijonus žydų, pusė jų – Lenkijoje.
Sekmadienį atminimo ceremonija tradiciškai vyko Vesterplatėje, Baltijos jūros pakrantėje, kur prieš 85 metus nacistinės Vokietijos karo laivas apšaudė Lenkijos fortą.
Kalbėdamas Vesterplatėje ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad Antrojo pasaulinio karo pamokos nėra abstrakcija, ir pateikė paralelių su karu kaimyninėje Ukrainoje.
„Šis karas vėl ateina iš Rytų“, – sakė jis.
Jis paragino NATO valstybes nares būti „visiškai atsidavusias gynybai (...) nuo agresijos, kurią šiandien stebime Ukrainos mūšio laukuose“.
Adolfo Hitlerio išpuoliai prieš Lenkiją paskatino Britaniją ir Prancūziją paskelbti karą nacistinei Vokietijai. 1939-ųjų rugsėjo 17 dieną Sovietų Sąjunga savo ruožtu įsiveržė į Lenkiją.
Naciams nutraukus paktą su Maskva, kovojo du aljansai: Vokietijos, Italijos ir Japonijos vadovaujama Ašies sąjunga ir pergalę iškovojusi Britanijos, Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų Sąjungininkų grupė.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) dalyvavo minėjime vakariniame Lenkijos Veliunio mieste, kur prieš 85 metus nukrito pirmosios Vokietijos bombos.
A. Duda sakė, kad Vokietijos atsiprašymo nepakanka, ir kalbėjo apie reparacijas.
Nors nuo karo pradžios praėjo 85 metai, Lenkijos teigimu, vis dar yra neišspręstų klausimų.
D. Tusko vadovaujama Lenkijos vyriausybė ragina Vokietiją finansiškai kompensuoti nuostolius, kuriuos šalis patyrė nuo nacių kariuomenės.
Ji kartoja panašų ankstesnės valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri prarado valdžią po pernai spalį vykusių rinkimų, raginimą.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris), lankydamasis Varšuvos sukilimo – pražūtingo sukilimo prieš okupacines pajėgas – metinių minėjime, kalbėjo apie planus įsteigti memorialą nacių aukoms Lenkijoje atminti.
„Dedama daug kitų pastangų, įskaitant pastangas padėti likusiems gyviems po vokiečių okupacijos. Mūsų abiejų šalių vyriausybės šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauja“, – sakė jis.
Tačiau F.-W. Steinmeieris nepateikė jokios išsamesnės informacijos apie galimas kompensavimo priemones.
Lenkijos žiniasklaidos duomenimis, šiuo metu vyksta Varšuvos ir Berlyno diskusijos dėl finansinių kompensacijų gyvoms nacistinės Vokietijos aukoms. Varšuvos vertinimu, į jas galėtų pretenduoti iki 70 tūkst. žmonių.
Naujausi komentarai