Ginčas dėl žudynių dabartinės Ukrainos teritorijoje dažnai keldavo diplomatinę įtampą tarp abiejų kaimynių ir sąjungininkių.

Planuojama atkasti masinę kapavietę sugriautame Puznikų kaime, kur, kaip manoma, per vieną 1945 metų naktį Ukrainos sukilėlių armija (UPA) nužudė apie 80 lenkų civilių.

„Kiekvienas žmogus nusipelno būti oriai palaidotas“, – naujienų agentūrai AFP anksčiau šį mėnesį Varšuvoje sakė misijoje dalyvaujantis teismo genetikos ekspertas Andrzejus Ossowskis (Andžejus Osovskis)

Tyrėjai teigė norintys nustatyti kiekvienos žudynių aukos tapatybę ir vėliau šiais metais surengtoje ceremonijoje palaidoti jas atskirai buvusiose kaimo kapinėse.

Lenkijos kultūros ministerija ketvirtadienį išplatino pareiškimą, kuriuo pažymėjo „ekshumacijos darbų Puznikuose pradžią“.

Ji teigė, kad ekshumacijų tikslas – „oriai palaidoti ir atkurti Ukrainos nacionalistų nužudytų lenkų civilių – Puznikų kaimo gyventojų – tapatybę“.

Ukrainoje UPA dabar laikoma patriotine organizacija, kovojusia už šalies nepriklausomybę.

Nors nuo pat Rusijos invazijos pradžios Lenkija yra viena artimiausių Ukrainos sąjungininkių, ji ne kartą ragino Kyjivą atviriau kalbėti apie UPA veiksmus.

Apskaičiuota, kad 1943–1945 metais UPA nužudė 100 tūkst. etninių lenkų.

Šis klausimas kelia didelę diplomatinę įtampą.

Gali padėti išspręsti ginčą

Šiuo skaudžiu istoriniu epizodu ir iki šių dienų išlikusia įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos pasinaudojo Rusija, skleisdama dezinformaciją apie neva nacistinę Ukrainos valdžią.

Ši tema dažnai eskaluojama Rusijos dezinformacijos atakose, sakė lenkų kultūros viceministras Maciejus Wrobelis (Macejus Vrubelis), kuris iš Lenkijos pusės yra atsakingas už ekshumacijos projektą.

Projekte dalyvaujantis Laisvės ir demokratijos fondo istorikas Maciejus Dancewiczius (Macejus Dancevičius) naujienų agentūrai AFP sakė, kad ekshumacijos turi istorinį ir „grynai žmogišką“ aspektą.

Puznikai buvo atakuoti 1945 metais naktį iš vasario 12-osios į 13-ąją.

Pasak išgyvenusiųjų, žuvo apie 80 kaimo gyventojų, daugiausia moterų ir vaikų.

Kūnai buvo užkasti kartu. Laikui bėgant, vietovė apaugo medžiais ir paslėpė ne tik visus žudynių įrodymus, bet ir patį kaimą.

M. Dancewicziaus močiutė per stebuklą išgyveno žudynes.

Bėgdama nuo užpuolikų, ji pasilenkė ieškoti sniege pamesto bato, „ir kaip tik tą akimirką virš jos galvos praskriejo“ kulkos.

„Praėjus 80-iai metų, šis klausimas vis dar aktualus (...) Mes daug apie tai kalbėjome namuose“, – sakė M. Dancewiczius.

Jis tikisi, kad ekshumacijos Puznikuose bus proveržis Ukrainos požiūryje į šį klausimą.

Dabartinėje Vakarų Ukrainoje nužudytų lenkų ekshumacijos buvo vykdomos ir anksčiau, tačiau ankstesnį kartą Ukraina leido jas atlikti maždaug prieš dešimtmetį.

„Sudėtinga misija“

A. Ossowskis sakė, kad ekspertai, norėdami atlikti tyrimus, į vietą atgabens kelias tonas įrangos.

„Kūnai bus ekshumuojami po vieną. Bus atlikta antropologinė analizė ir gauta medžiaga genetiniam tyrimui“, – teigė jis.

Po to palaikai bus saugomi iki individualių laidotuvių, per kurias bus nurodyti kiekvieno asmens vardai ir pavardės.

„Tai sudėtinga misija“, – pažymėjo M. Wrobelis.

„Ši tema yra labai jautri, nes Ukrainos pusė šiuo metu negali aiškiai pasakyti, kas įvyko tą 1945 metų naktį“, – teigė jis.

„Norėtume daugiau sužinoti apie aplinkybes, kad abi pusės pripažintų žudynes ir žinotų Puznikų gyventojų istoriją“, – sakė jis.

Lenkija laukia Kyjivo atsakymų į dar kelis prašymus dėl ekshumacijų kitose regiono dalyse.

Pasak A. Ossowskio, „akivaizdu, kad visa tai susiję su maža, didele arba labai didele politika“.

„Mes tai puikiai žinome“, – tvirtino jis.

„Tačiau mūsų užduotis nėra ką nors kaltinti – tiesiog nustatyti žmonių tapatybę“, – pridūrė jis.