Rinkimų kampanija Europos Sąjungos (ES) ir NATO narėje iš esmės sukosi apie užsienio politiką ir atskleidė skirtingų vizijų susidūrimą dėl Lenkijos santykių su Bendrija ir Jungtinėmis Valstijomis.

„Tai buvo savotiška tapatybės kampanija“, – teigė Marcinas Zaborowskis, analitinio centro „Globsec“ narys.

„Buvo kalbama apie Ukrainą, požiūrį į Europos Sąjungą, migraciją, Jungtines Valstijas“, – vardijo jis naujienų agentūrai AFP.

Lenkijos prezidento pareigos kartais laikomos tik ceremoninėmis, tačiau šalies vadovas turi tam tikrą realią galią.

Tai dažnai trukdė premjerui Donaldui Tuskui, buvusiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui, kurio vadovaujama centristinė Pilietinė koalicija (KO) nuo pat atėjimo į valdžią 2023-iaisiais ne kartą konfliktavo su konservatyviuoju prezidentu Andrzejumi Duda.

D. Tusko KO remia proeuropietišką Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį.

A. Duda, kuris negali kandidatuoti dar kartą, yra susivienijęs su pagrindiniu R. Trzaskowskio varžovu dėl prezidento posto, nacionalistu istoriku Karoliu Nawrockiu, kurį remia pagrindinė opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS).

Trylika kandidatų varžosi dėl 38 mln. gyventojų turinčios Vidurio Europos šalies prezidento posto.

R. Trzaskowskis yra favoritas, naujausiose nuomonių apklausose renkantis 33 proc. balsų, palyginti su 26 proc. palaikymo K. Nawrockiui.

Jei nė vienas iš kandidatų sekmadienį nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, du didžiausio palaikymo sulaukę politikai susitiks antrajame rinkimų ture birželio 1 dieną.

Lemiamas vaidmuo gali tekti kraštutinių dešiniųjų Konfederacijos partijos kandidatui Slawomirui Mentzenui, kuris pagal apklausas yra trečias su 11 proc. balsų.

Trys susiskaldžiusių kairiųjų kandidatai kartu turi ne daugiau kaip 11 proc. rinkėjų palaikymą.

„Paralyžiuota“ vyriausybė?

Valdančioji koalicija tikisi, kad 53 metų R. Trzaskowskio pergalė leis jai įgyvendinti iki šiol neįvykdytus rinkimų kampanijos pažadus.

D. Tusko administracijai sušvelninti griežtus Lenkijos abortų įstatymus ir priimti kitus pakeitimus trukdė valstybės vadovo veto teisė.

Šis sudėtingas sugyvenimas tik dar labiau pasunkėtų, jei 42 metų K. Nawrockis taptų prezidentu.

D. Tusko vyriausybės galių išlaisvinimas yra pagrindinis rinkimų klausimas, sakė M. Zaborowskis.

Lenkijos prezidentas turi ribotus įgaliojimus, tačiau yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, vadovauja užsienio politikai ir gali siūlyti bei vetuoti teisės aktus.

Dėl neįvykdytų pažadų arba pažadų, kurie buvo įvykdyti tik iš dalies arba pavėluotai, kai kurie rinkėjai nusivylė vyriausybe.

„Nawrockiui tapus prezidentu, vyriausybė būtų paralyžiuota, o tai galiausiai galėtų lemti valdančiosios koalicijos žlugimą“, – sakė Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska.

Jo pergalė galėtų reikšti „populistų sugrįžimą su nauja jėga po dvejų metų“ per kitus visuotinius rinkimus, sakė ji AFP.

„Tu laimėsi“

Tai itin svarbūs rinkimai Europai.

Vadovaujant D. Tuskui Lenkija įgavo naujos svarbos Senajame žemyne ir sustiprino savo, kaip vieno iš pagrindinių balsų NATO rytiniame flange prieš Rusijos agresiją, poziciją.

A. Materska-Sosnowska sakė, kad šis balsavimas yra esminis „bandymams sustabdyti Europoje vyraujančią antidemokratinę, populistinę tendenciją“.

Balsavimas taip pat labai svarbus saugumui, sakė fondo „Res Publica“ vadovas Wojciechas Przybylskis.

Priklausomai nuo Rumunijos prezidento rinkimų rezultatų, Lenkija rizikuoja tapti vienintele didele šalimi, „turinčia strateginę reikšmę saugumui (NATO rytiniame flange), galinčia atgrasyti Rusiją nuo agresijos“, sakė W. Przybylskis.

Jis teigė, kad K. Nawrockio politika „aiškiai susijusi su (JAV prezidento) Donaldo Trumpo mąstysena ir požiūriu“, kurio šalį kandidatas aukština kaip vienintelį saugumo garantą.

Tuo tarpu D. Tusko vyriausybė „pradeda veikti naujoje paradigmoje, kurioje saugumas nėra išskirtinai grindžiamas transatlantiniais ryšiais“, AFP sakė W. Przybylskis.

Praėjusią savaitę D. Tuskas pasirašė sutartį su Prancūzija, kuria abi šalys įsipareigojo teikti abipusę pagalbą agresoriaus užpuolimo atveju.

K. Nawrockis žavisi D. Trumpu, su kuriuo šį mėnesį susitiko Baltuosiuose rūmuose. Lenkas teigė, kad D. Trumpas jam pasakė: „Tu laimėsi.“

Kai kurie valdančiajai koalicijai priklausantys įstatymų leidėjai apkaltino D. Trumpą kišimusi į rinkimus.

Likus kelioms dienoms iki balsavimo, K. Nawrockis sulaukė Rumunijos kraštutinių dešiniųjų kandidato į prezidentus George Simiono, kurio sekmadienį laukia antrasis rinkimų turas, palaikymo.

Abu D. Trumpo gerbėjai pažadėjo dirbti kartu.