Vadovavimą 32 valstybes vienijančiam Aljansui jis perėmė iš daugiau kaip 10 metų dirbusio norvego Jenso Stoltenbergo.

M. Rutte yra politikos veteranas, keliolika metų vadovavęs sudėtingoms koalicijoms Nyderlanduose ir turintis daug patirties, kuria gali pasinaudoti išlaikydamas skirtingus – ir dažnai konkuruojančius – interesus turinčių šalių bendrumą.

Abu vyrai, kurie pirmą kartą kartu prie NATO stalo sėdo prieš 14 metų kaip Norvegijos ir Nyderlandų vadovai, šiltai pasisveikino vienas kitą prie Aljanso būstinės Briuselyje, o po to padėjo vainiką žuvusiems kariams, apsupti 32 šalių narių vėliavų.

„Markas turi puikias sąlygas tapti puikiu generaliniu sekretoriumi“, – sakė J. Stoltenbergas, perleisdamas organizacijos vairą M. Rutte.

„Jis 14 metų dirbo ministru pirmininku ir vadovavo keturioms skirtingoms koalicinėms vyriausybėms, todėl žino, kaip siekti kompromisų, rasti sutarimą, o tai yra įgūdžiai, kurie čia, NATO, labai vertinami“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Jums vadovaujant NATO bus saugiose rankose“, – pabrėžė jis.

M. Rutte sakė, kad „nekantriai laukia, kada galės pradėti dirbti“. Jis nurodė, kad jo prioritetai bus NATO parama Ukrainai, kurioje karas tęsiasi jau trečius metus, išlaidų gynybai didinimas ir Aljanso partnerystės su kitomis pasaulio šalimis, ypač Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, stiprinimas.

Klausimai dėl JAV rinkimų

M. Rutte taip pat pabrėžė, kad svarbu išlaikyti tvirtą transatlantinį ryšį tarp Jungtinių Valstijų, Kanados ir Europos, ir išreiškė įsitikinimą, kad galės gerai dirbti su artėjančių JAV prezidento rinkimų nugalėtoju, kad ir kas juo taptų.

Apklausos rodo, kad abiejų kandidatų šansai lapkritį vyksiančiuose JAV rinkimuose yra apylygiai. Be kita ko, į Baltuosius rūmus gali sugrįžti Donaldas Trumpas, kurio kalbos apie per mažas Europos sąjungininkių ir Kanados išlaidas gynybai pakirto NATO šalių narių pasitikėjimą.

Tai tapo egzistenciniu iššūkiu, nes mažesnės narės baiminasi, kad D. Trumpo vadovaujamos JAV nesilaikytų NATO saugumo įsipareigojimo, jog visos šalys privalo ateiti į pagalbą bet kuriai į bėdą patekusiai sąjungininkei – pamatinio akmens, kuriuo grindžiamas Aljansas.

Tačiau M. Rutte pareiškė: „Nesirūpinu. Labai gerai pažįstu abu kandidatus. Ketverius metus dirbau su Donaldu Trumpu“.

Jis gyrė D. Trumpą už tai, kad jis spaudė NATO sąjungininkes daugiau lėšų skirti gynybai ir griežtinti požiūrį į Kiniją. Jis taip pat sveikino demokratų kandidatės, JAV viceprezidentės Kamalos Harris (Kamalos Haris) „fantastiškus rezultatus“ ir apibūdino ją kaip „labai gerbiamą lyderę“.

„Galėsiu dirbti su abiem. Kad ir kokie būtų rinkimų rezultatai“, – sakė M. Rutte.

Tęstinumas

J. Stoltenbergas, 13-asis NATO generalinis sekretorius, pradėjo eiti pareigas 2014 metais, kai į Ukrainą įsiveržė „žalieji žmogeliukai“ iš Rusijos. Maskva aneksavo Krymo pusiasalį, o tai paskatino didžiausio pasaulyje saugumo aljanso išlaidų gynybai didinimą, kuris per jo kadenciją įgavo vis didesnį pagreitį.

Po buvusio Nyderlandų užsienio reikalų ministro Josepho Lunso, kuris nuo 1971-ųjų prie NATO vairo praleido beveik 13 metų, J. Stoltenbergas buvo antras ilgiausiai dirbantis NATO generalinis sekretorius.

NATO generaliniai sekretoriai vadovauja NATO būstinei, formuoja Aljanso darbotvarkę ir kalba 32 šalių organizacijos vardu.

„Tęstinumas“ paprastai yra pagrindinis žodis, kai naujas žmogus pradeda eiti šias pareigas.

M. Rutte tapo aukščiausiu NATO civiliniu pareigūnu, Rusijos plataus masto karui Ukrainoje artėjant prie 1 000 dienų slenksčio.

Rusijos pajėgos žengia į priekį Rytų Ukrainoje. Ukrainos kariuomenė nedrąsiai užėmė dalį Kursko srities Rusijoje ir tai kuriam laikui sustiprino Kyjivo kovinę dvasią, tačiau jis vis dar turi mažiau karių ir ginkluotės už Maskvą.

M. Rutte turės rasti naujų būdų, kaip paskatinti sąjungininkus, kurių gretos nuo invazijos padidėjo iki 32 šalių, nes Suomija ir Švedija prisijungė siekdamos apsaugos nuo Rusijos po NATO saugumo skėčiu, paremti Ukrainą.