JAV vadovas pažadėjo smogti „ugnimi ir įniršiu“, o Š. Korėja iškart įspėjo, jog svarsto galimybę smogti JAV strateginiams kariniams objektams Guamo saloje. Ką reiškia tokia abiejų šalių retorika? Apie visa tai laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su DELFI.lt apžvalgininku Ramūnu Bogdanu ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgyte.

– Kaip reikėtų vertinti tokį atvirą žodžių karą, ponia Šešelgyte?

M. Šešelgytė: Verta priminti, kad įtampa tarp Š. Korėjos ir JAV jau kurį laiką augo ir buvo tam tikrų žvalgybinių duomenų, kad Š. Korėja gaminasi nešėjus, kurie galėtų būti pakrauti branduolinėmis galvutėmis, ir jos galėtų atskrieti JAV teritorijų link. D. Trumpo reakcija, ko gero, susijusi su raportu, pranešusiu apie padėtį Š. Korėjoje. Jame buvo kalbama apie tai, kad branduolinė programa progresuoja daug greičiau, nei buvo numatyta, ir kad tokie nešėjau gali būti išbandyti pakankamai greitai.  D. Trumpas „išėjo į eterį“ nevisiškai pasikonsultavęs su savo patarėjais ir ta retorika nuskambėjo pakankamai griežtai. Nors dabar įvairūs ekspertai bando sakyti, kad tie žodžiai buvo numatyti, jis kalbėjo griežtai, nes kitaip Š. Korėjos lyderis nesupranta. Baracko Obamos politika buvo per daug nuolaidžiaujanti ir tik griežti žodžiai gali duoti rezultatą.

– Pone Bogdanai, jei reikėtų spėti tikimybę, kad tokie žodžiai galėtų virsti faktu, koks būtų jūsų spėjimas? Ne į veiksmus, o į grasinimus atsakyti „ugnimi ir įniršiu“?

R. Bogdanas: Tikimybė labai maža, praktiškai nulinė. Yra tam tikra žmonių atsakomybė ir žmonės supranta, kad šitas karas niekam nieko gero neatneštų ir abi pusės būtų labai smarkiai nukentėjusios.

– Valstybė, tikėtina, turi branduolinį ginklą, bombas turi, grasinimai yra.

R. Bogdanas: Smūgiui reikia 4 komponentų. Tikrai žinoma, kad Š. Korėja turi vieną – balistinę raketą, kuri galėtų nuskristi 3,5 tūkst. km. D. Trumpo pareiškimas išplaukė kažkur iš pasąmonės gelmių. Bet šalia to, tuoj pat nuskambėjo, kad tai buvo tik jo emocinis pareiškimas, o generolas Jamesas Mattisas padarė pasvertą pranešimą, kuris skamba gerokai baisiau, nes jis labai aiškiai pasakė, kad kilus konfliktui režimui bus galas ir žus Š. Korėjos gyventojai. Kitas politikas, valstybės sekretorius Rexas Tillersonas, nusileido Guame pasipildyti degalų, kas dar kartą rodo, koks Guamas svarbus Amerikai (keliaujant per Ramųjį vandenyną ten yra pagrindinis degalų pasipildymo taškas). R. Tillersonas pradėjo raminti – amerikiečiai, galite miegoti ramiai, o nerami turi būti tik Š. Korėja. Priminsiu, kad rugpjūčio 9 d. sukako 72 metai, kai Nagasakyje buvo numesta atominė bomba, kur per kelias minutes žuvo 40 tūkst. žmonių. Tai visiems turi priminti, ką reiškia branduoliniai konfliktai.

– Kaip manote, ar šeštadienį priimtos sankcijos duos rezultatą pakeisti politiką, ponia Šešelgyte?

M. Šešelgytė: Vienas dalykas yra apskritai Š. Korėjos strategija nuo 6–7 dešimtmečio, kad visi grasinimai ir militarizacija yra išnaudojama tam, kad jie gautų pinigų ir paramos savo valstybei įvairiomis prekėmis, energetiniais resursais ir t.t.  Kiekvienas grasinimas yra bandymas išlošti kažką iš tarptautinės bendruomenės, kad ji pakankamai įsibaimintų ir kažką pasiūlytų. Kitas momentas – diktatūrai reikalinga parama. Tam, kad žmonės nesukiltų, yra kuriamas išorinis priešas ir ekonominiai trūkumai, maisto trūkumas yra suvedama į vieną liniją ir sakoma, kad štai mes turime gintis nuo didelio ir baisaus priešo ir turime viską aukoti, nes kitaip mus ištiks katastrofa. Klausimas – kur yra ta raudona linija, kur Š. Korėja jau negali išgyventi. Iš istorijos žinome, kad diktatūros turi daug šansų išgyventi ir tada, kai jau nieko nėra. Dar vienas dalykas, o kaip elgsis Kinija? Nepaisant sankcijų, pernai prekyba tarp Kinijos ir Š. Korėjos nesumažėjo. Tai reiškia, kad Kinijos elgesys čia bus labai svarbus.

– Taip, bet Kinija sankcijoms pritaria.

R. Bogdanas: Čia labai svarbu, kad Kinija pritarė. O dar vienas įvykis, kad Maniloje vykusioje regiono saugumo  konferencijoje susitiko Kinijos užsienio reikalų ministras su savo kolega iš Pchenjano ir jį įspėjo galvoti apie padarinius. Tai yra labai rimtas kinų įspėjimas. Tiek Kinija, tiek Rusija pritarė. Nors pirmame sankcijų projekte rusai reikalavo, kad būtų įrašyta, jog „nematomas karinis sprendimas“. Galiausiai tas sakinys iškrito ir jo sankcijose nebėra.

– Jei galėtume Š. Korėjos režimą iki tam tikros ribos traktuoti kaip racionalų, juk tarptautinės teisės prasme nėra šansų Š. Korėjai būti pripažintai branduoline valstybe? Koks šių grasinimų tikslas?

R. Bogdanas: Tai yra grasinimas JAV, bet pasižiūrėjus į tą tekstą, tai yra toks pusiau grasinimas. Š. Korėjos telegrafo agentūra paskelbė tokį pranešimą, kurio niekada nebuvo skelbę, kad mes pasiruošę paleisti 4 raketas ir jos turi nukristi 30–40 km šalia Guamo salos. Tai yra visai šalia amerikiečių ekonominės zonos, už 3,5 tūkst. km. Iki tol jie yra toliausiai nušovę 1 tūkst. km. Ekspertai sako, kad labai neaiškus tų raketų tikslumas. Šūvis yra žaidimas su ugnimi. O jei nusimušė taikiklis ir pasuks truputį į šoną? Gali gautis tai, ko tu visiškai neplanavai.

– Koks Š. Korėjos ilgalaikis, apmąstytas tikslas? Ponia Šešelgyte?

M. Šešelgytė: Strategija yra šantažuoti pasaulį ir už tai gauti tam tikrų ekonominių resursų bei išlaikyti režimą. Tai yra du pagrindiniai tikslai. Dabar situacija kaista, išlaikyti režimą reikia daugiau pastangų. Todėl yra keliamos tam tikros kartelės ir situacija eskaluojama. Norėčiau atkreipti dėmesį į režimo racionalumą. Viskas tvarkoje, kol vyksta pagal planuotą liniją, bet pavojingiausia, kad kažkur gali įvykti netikėta klaida. Jei kažkas nusimuštų, ne taip suplanuotų, ne tą paspaustų ir t.t. Tai pavojingiausia, kas gali atsitikti iš abiejų pusių. Tarptautinių santykių teorijoje yra toks vadinamasi „viščiuko žaidimas“. Kai viena priešais kitą važiuoja dvi mašinos ir nė viena nenori nusileisti, o tas, kuris išsuks pirmas, tas pralaimi. Tai čia vyksta maždaug tas pats, tik klausimas, kuri mašina pirma nusuks. Kartais įsikiša tarptautinės derybos, mediatoriai ir padeda sutaikyti, bet situacija yra pavojinga ir aš norėčiau paprieštarauti, kad visiškai negali būti konflikto. Taip nėra, nes pasaulyje yra buvę įvairiausių atvejų, kai netyčiniai veiksmai nulemia labai rimtas pasekmes.

– Gali būti, kad pakaktų vienos kulkos?

R. Bogdanas: Tradiciškai rugpjūčio mėnesį netoli Š. Korėjos ir P. Korėjos demarkacinės linijos vyksta amerikiečių ir P. Korėjos kariniai manevrai. Jie vyksta kasmet, vyks ir šiemet. Jei atšauktų, tai būtų tas automobilio atitraukimas. Be to, amerikiečiai turi sukūrę labai precizišką ir giliai į žemę įsmingantį branduolinį ginklą. Reiškia, jis gali sunaikinti visas požemines komunikacijas. Reikia turėti omenyje, kad D. Trumpo administracijoje dabar yra labai daug generolų ir jie labai gerai žino, kad jų karinė galia yra daug kartų pranokstanti.  Bet tada prasideda politiniai klausimai, nes čia pat Kinija, P. Korėja, Seulas yra 60 km nuo sienos. Pirma salvė galėtų iššauti 4 tūkst. artilerijos sviedinių, nuo kurių negali apsisaugoti, į 10 mln. turintį miestą. Tai įsivaizduokite, kas iš to miesto liktų po pusvalandžio. O kalbant apie tuos du automobilius, tai, jei viename važiuoja pamišęs, o kitame racionalus, gali galvoti, kad racionalus pasitrauks. Bet dabar mes turime du lygiai tokius pačius.