Pasibaigus ketvirtadienį Briuselyje vykusiam Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimui, E. Macronas pranešė, kad kitą ketvirtadienį Paryžiuje įvyks dar vienas Ukrainos viršūnių susitikimas.

Jame turėtų dalyvauti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pasakė E. Macronas.

„Mes užbaigsime darbus, susijusius su pagalbos Ukrainos kariuomenei teikimu ir tvaraus bei atsparaus kariuomenės modelio, padėsiančio užkirsti kelią tolesnėms rusų invazijoms, formavimu“, – platformoje „X“ rašė E. Macronas.

„Be to, mes apibrėšime saugumo garantijas, kurias gali suteikti Europos pajėgos. Mes norime apsaugoti taiką.“

E. Macrono teigimu, Ukrainai reikia apčiuopiamos pagalbos, padėsiančios užtikrinti, kad bus laikomasi galimų paliaubų sąlygų. Tai sustiprintų ir jos poziciją galimose derybose.

Paryžiuje įvyksiančiame susitikime tikimasi pasinaudoti pažanga, padaryta kariuomenės vadų derybose, kurios ketvirtadienį buvo surengtos Londone. Jose dalyvavo daugiau nei dvidešimties Europos ir kitų šalių atstovai.

E. Macronas ir JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris ėmėsi iniciatyvos suburti vadinamąją „norinčiųjų koaliciją“, prie kurios jungtųsi šalys, pasirengusios pasiųsti karių į taikdarių misiją, jei būtų sudaryta taikos sutartis užbaigti jau daugiau nei trejus metus trunkantį Rusijos ir Ukrainos karą.

Kol kas tokiose diskusijose dalyvavo ne tik NATO ir ES šalių vadovai, bet ir tokių šalių, kaip Australija ir Naujoji Zelandija atstovai.

Diskusijose be kita ko kalbama, ar ir kokiomis sąlygomis Europos pajėgos galėtų padėti užtikrinti paliaubas.

Jungtinė Karalystė ir Prancūzija iš principo nurodė esančios pasirengusios pasiųsti į Ukrainą karių. Tačiau jos primygtinai teigia, kad eskalacijos atveju turėtų įsikišti ir JAV.

Australijos ministras pirmininkas Anthony‘is Albanese‘as yra pareiškęs, kad karių kontingentą pasiųsti svarsto ir jo šalis.