Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Truskas ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas neseniai pasiūlė įkurti priėmimo centrus Europoje, bet už ES teritorijos ribų.

Pasak „Deutsche Welle“, laikina priėmimo šalimi prieglobsčio prašytojams, siekiantiems pateikti į ES, gali tapti Albanija.

Austrijos vyriausybės atstovas spaudai Peteris Launsky-Tieffenthalis „Deutsche Welle“ sakė, kad derybos dėl tokių centrų iš tikrųjų vyksta su Albanija ir kitomis šalimis. Tačiau Endrri Fuga, kuris patarinėja Albanijos premjerui Edi Ramai ir vadovauja vyriausybės komunikacijos departamentui, tokias derybas vykstant neigė.

Tuo metu Albanijos opozicija įtaria, kad vyriausybė nori atidaryti tokius centrus, kad pagreitintų šalies stojimo į ES procesą.    

Kodėl Albanijos variantas ES tiktų?

Albanija yra palei vadinamąjį Balkanų migracijos kelią ir prie Viduržemio jūros, per kurią atvyksta dauguma prieglobsčio prašytojų. Dureso uostas yra pajėgus užregistruoti ir apgyvendinti didelį skaičių asmenų. Iš Albanijos asmenys, kurie neturi teisės į prieglobstį, galėtų būti grąžinami į tėvynę, o tie, kuriems gali būti suteiktas prieglobstis, būtų perkeliami į ES šalis.

Albanijos premjeras E. Rama ir Austrijos kancleris S. Kurzas, Reuters/Scanpix nuotr.

Albanija, žvelgiant iš ES perspektyvos, turi keletą privalumų. Ji nėra bloko šalis ir tai reiškia, kad Šengeno taisyklės, garantuojančios atviras sienas, netaikomos.  Albanijai taip pat negalioja ES Dublino susitarimas, nustatantis prieglobsčio proceso gaires. Tačiau ji yra NATO narė ir čia yra įsteigtas NATO kovos su terorizmu centras. Be to, šiaurinė Albanijos dalis yra labai kalnuota ir tai yra natūrali siena su ES teritorija.

Ar Albanija pasirengusi?

Albanija turi daug patirties apgyvendindama ir rūpindamasi migrantais. Ji priglaudė apie 1 mln. kosoviečių per 1998–1999 m. Balkanų karus. Be to, atsižvelgdama į pabėgėlių antplūdį į Europą 2015 m., Albanija stipriai padidino savo pajėgumus priimti migrantus. Anot Neveno Crvenkovičiaus, JT pabėgėlių agentūros atstovo spaudai Pietryčių Europai, 2017 m. Albanija šiuos pajėgumus padvigubino.

Tačiau ligi šiol priėmimo centrai lieka iš esmės nenaudojami. Anot Albanijos žiniasklaidos, šalyje dabar priglausti tik keli tūkstančiai prieglobsčio prašytojų.

Albanijos vidaus reikalų ministras Fatmiras Xhafajis šią savaitę keliauja po Europos sostines, tarp dvišalių susitikimų klausimų yra ir migracija.   

Kas ką laimėtų?

Po savo paskutinio susitikimo su Austrijos kancleriu S. Kurzu Vokietijos vidaus reikalų ministras H. Seehoferas sakė, kad jis remia idėją steigti centrus už ES teritorijos.

Tad galimas susitarimas su Albanija galėtų sumažinti įtampą tarp kanclerės A. Merkel ir H. Seehoferio.

A. Merkel ir H. Seehoferis, AFP/scanpix nuotr.

H. Seehoferis vadovauja Bavarijos Krikščionių socialinei sąjungai (CSU), o A. Merkel – Krikščionių demokratų sąjungai (CDU). Abi šios partijos yra suformavusios bloką ir frakciją parlamente. CDU ir CSU sąjungai ir pačiai koalicijai pastaruoju metu iškilusi grėsmė, nes A. Merkel ir H. Seehoferis negali susitarti dėl pabėgėlių.

H. Seehoferis žada, kad Vokietija priims savo sprendimą dėl migrantų, jei kanclerei Angelai Merkel nepavyks pasiekti visos Europos konsensuso. A. Merkel prieštarauja tokiam vienašališkam sprendiniui ir nori visos Europos priemonių.

H. Seehoferio Krikščionių socialinei sąjungai toks susitarimas būtų naudingas prieš artėjančius Bavarijos žemės rinkimus, kuriuose ji bandys atremti kraštutinės dešinės „Alternatyvą Vokietijai“. O Vokietijos koalicinė vyriausybė atgautų stabilumą.

Albanija, anot „Deutsche Welle“, taip pat gautų naudos iš tokios susitarimo. Atidarydama ES priėmimo centrus, ji galėtų įgyti palankumo iš bloko konservatyvių jėgų, kurios skeptiškai žiūri į derybas su Albanija dėl jos narystės ES.