A. Merkel palaiko raginimus įvesti „trumpą nacionalinį karantiną“, pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovė Ulrike Demmer (Ulrikė Demer). Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šalies sveikatos apsaugos sistema patiria vis didesnį spaudimą.

Vokietijoje įvairios suvaržymo priemonės įvestos nuo lapkričio mėnesio, tačiau pastarosiomis savaitėmis jos nebepadeda sustabdyti naujo koronaviruso atvejų skaičiaus augimo, šalyje plintant britiškajai koronaviruso atmainai.

Kovo mėnesį surengtame A. Merkel susitikime su Vokietijos žemių vadovais buvo nuspręsta imtis bendrų suvaržymų visos šalies mastu, įskaitant griežto karantino ir komendanto valandos įvedimą teritorijose, kur per septynias dienas 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei po 100 naujų COVID-19 atvejų.

Tačiau Vokietijos federalinė sistema leidžia kiekvienai žemei atskirai nustatyti joje galiojančią tvarką. Kai kurios žemės atsisakė naujų apribojimų, nepaisant naujų užsikrėtimų gausėjimo, ir net tęsė suvaržymų laisvinimą.

Šešiolikoje Vokietijos žemių galiojanti suvaržymų įvairovė „šiuo metu neprisideda prie saugumo ir (neskatina) pritarimo“, sakė U. Demmer žurnalistams.

„Sveikatos sistema patiria didžiulį spaudimą“, – pridūrė ji. Pasak atstovės, per pastarąją parą lovų užimtumas intensyvios slaugos skyriuose išaugo 5 procentais.

Savaitinis sergamumo rodiklis Vokietijoje trečiadienį siekė 101,1 užsikrėtusiojo 100 tūkst. gyventojų, nors Roberto Kocho institutas perspėjo, kad tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius gali būti didesnis dėl vėluojančio duomenų registravimo po keturių dienų velykinio savaitgalio.

Prie raginimų skelbti trumpą griežtą karantiną pastarosiomis dienomis prisijungė ir A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovas Arminas Laschetas (Arminas Lašetas), siūlantis įvesti karantiną, kol bus vakcinuota daugiau žmonių.

Kitas A. Merkel susitikimas su regionų lyderiais numatytas pirmadienį.